Daugiabučių modernizacija - aklavietėje. Ar yra išeitis?

Naujoji daugiabučių renovavimo programa, pagal kurią valstybės parama gyventojams sumažėjo iki 15 procentų, priėjo aklavietę. Dvi paraiškos modernizuoti namus - tik lašas jūroje, palyginus su plačiais šių metų Aplinkos Ministerijos užmojais.

Valstybės institucijos kaltina gyventojus pasyvumu ir nenoru investuoti į asmeninį gerbūvį, būstų savininkai - atsakingas valstybės institucijas už teikiamos paramos nepastovumą, o privačių įmonių specialistai išeitį mato tik keičiant programos sąlygas. „Akivaizdu, kad kol kas teigiamą modernizacijos rezultatą mato visos suinteresuotos grupės, išskyrus pačius gyventojus“, - teigia šildymo sprendimų įmonės „Enso Projects“ vadovas Vaidas Šaltenis. - „Statybininkai gauna ne tik darbo, bet ir garantuotą finansuotoją - banką. Valstybė - papildomas įplaukas į biudžetą, o gyventojai išlošia tik tie, kurių būstas itin prastos būklės“.

Po vieną žingsnį - efektyviau?

Jo nuomone, renovacijos programa gyventojams galėtų būti patraukli tuo atveju, jei darbai būtų vykdomi etapais. „Reikėtų nustoti kalbėti apie modernizaciją kaip tik apie sienų šiltinimą ir langų keitimą. Didelės sąskaitos už šildymą pirmiausiai susijusios su netobula, seno tipo šildymo sistema, neizoliuotu vamzdynu rūsiuose ir panašiai. Šių priemonių atnaujinimas nekainuoja didelių pinigų, tačiau duoda aiškų efektą. Tuo tarpu dabartinė modernizacija suprantama kaip pilnas kompleksas darbų, kurie reikalauja milžiniškų gyventojų investicijų“, - sako V. Šaltenis. Anot jo, būtų kur kas efektyviau kiekvienu individualiu atveju ieškoti opiausios namo problemos ir ją išspręsti. Tokiu atveju viena ar kita modernizavimo priemonė duotų greitą rezultatą, o gyventojai iškart pajustų jo naudą ir palankiau žiūrėtų į kitus reikalingus atnaujinimo darbus.  Pasak pašnekovo, sunkmečiu investuoti į pilną namo atnaujinimą be realių garantijų, kada ir ar iš viso jis atsipirks, labai rizikinga - būtent šios rizikos ir baiminasi gyventojai: „Jei renovacija vyktų laipsniškai, dalis gyventojų galbūt išsiverstų ir su savo nuosavomis lėšomis ar bent jau nebūtų priversti skolintis iš bankų keliolikai metų“.

Šildymo įmonės „Danfoss“ atstovas Darius Gagys taip pat pritaria, kad renovacija galėtų pasiteisinti, jei būtų vykdoma atlikus inžinerinį auditą ir šalinant konkrečias namo problemas. „Šiuo metu daugelis pastatų yra apšiltinami, tačiau pati šildymo sistema nerenovuojama. Galiausiai gyventojai, net ir apsišiltinę namą, vis tiek negali patys reguliuoti šilumos kiekio, todėl jos perteklius išeina per atidarytus langus ir renovacijos atsipirkimas tampa miglotas“, - teigia pašnekovas.

Tai, kad šilumą reikėtų taupyti ne tik apšiltinant sienas ir keičiant langus, pritaria ir UAB „Enso Projects“ vadovas. „Mūsų atlikta esamų daugiabučių šilumos sąnaudų analizė parodė, kad, pavyzdžiui, vien dėl karšto vandens cirkuliacijos (gyvatuko) namas sunaudoja apie 30 procentų šildymui skirtos energijos per metus. O ši šiluma „iškeliauja“ per natūralaus vėdinimo kanalus. Modernizavus šias sistemas pritaikant naujausius sprendimus, galima būtų sutaupyti nemažai energijos net nesiimant siūlomos kompleksinės modernizacijos programos“, - sako Vaidas Šaltenis.

Tuo tarpu Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros prezidentas Juozas Antanaitis siūlymą namus renovuoti laipsniškai vertina atsargiau: „Viską iš karto įgyvendinti lengviau dėl to, kad pasirinkus vieną generalinį rangovą ir užsakius daugiau darbų, atpinga tų darbų sąlyginio vieneto kaina, remontas neužsitęsia, gyventojus mažiau ir trumpiau nervina "statybvietės betvarkė". Be to, visada atsiranda priešininkų, kurie bet kur ir bet kokiu reikalu sako "ne" bei pradeda kovą už savo turto sunaikinimą. Dėl to manau, kad atliekant darbus vienu metu sutaupytume tų asmenų, kitų butų savininkų ir pastato valdytojo laiką, nervus, išlaidas teismams ir vaistams“.

Neskaidrūs konkursai

„Danfoss“ įmonės atstovo Dariaus Gagio manymu, neskaidrūs modernizaciją vykdančių įmonių konkursų laimėjimai taip pat meta šešėlį ant visos renovacijos iniciatyvos. „Net iš šalies žiūrint akivaizdu, kad konkursą laimėjusios įmonės kartais priima neteisingus inžinerinius sprendimus, montuojančioms organizacijoms ne visada pakanka kvalifikacijos, nėra atliekami detalūs darbiniai renovacijos projektai“, - trūkumus vardina jis.

UAB „Enso projects“ vadovas Vaidas Šaltenis tikina, kad geriausia šios problemos prevencija būtų, jei modernizacijos programa rūpintųsi ne tik bendrijos pirmininkas, bet ir patys gyventojai rodytų aktyvų susidomėjimą priimamais sprendimais: „Visada yra išeitis pasikviesti nepriklausomą konsultantą, kuris padėtų įvertinti siūlomos įrangos privalumus ir trūkumus ar patikrintų statybininkų pateikiamas sąmatas. Tokiu būdu neskaidrumo grėsmės galima būtų išvengti. Be to, ir patys gyventojai labiau pasijustų namo šeimininkais, o ne perleistų sprendimų teisę kitiems atsakingiems asmenims“.

   

Facebook komentarai