Daugiametės javų kultūros gali atsirasti jau po poros dešimtmečių (Video)

Grūdiniai augalai, iš kurių sėklų mes gaminame kasdieninio vartojimo maisto produktus ir kurie yra neatskiriama mūsų raciono dalis, yra vienmečiai, t.y. juos tenka sėti kiekvienais metais iš naujo. Jie užauga, subrandina sėklas ir miršta; kitais metais jų vietą užima nauja javų karta. Paprastai kasmetinis tokių javų derlius yra didelis, tačiau jiems reikia daug trąšų, o jų trumpas amžius nestabdo dirvos erozijos.

Daugiametės javų kultūros - jei tokios egzistuotų - ūkininkams leistų sumažinti kuro sąnaudas, reikalautų mažiau trąšų, herbicidų ir pesticidų, o giliai įleistos šaknys išsilaikytų ne tik per žiemos šalčius, bet ir daugybę metų. Daugiamečiai augalai dalį maisto medžiagų sugrąžina į dirvą, tuo tarpu vienmečius javus būtina "maitinti" papildomai.

Remiantis naujausiame mokslinio žurnalo "Science" numeryje publikuotu straipsniu, daugiamečiai augalai gali tapti normaliu reiškiniu jau po dviejų dešimtmečių. Tokias grūdines kultūras tyrinėja daugybė universitetų, įskaitant Vašingtono valstijos universitetą (WSU). 

Gilesnė daugiamečių javų šaknų sistema sutvirtintų viršutinį dirvos sluoksnį. Erozija yra viena rimčiausių žemės ūkio problemų visame pasaulyje. Mokslininkai teigia, jog dėl vandens sukeliamos erozijos iš vieno hektaro dirbamos žemės ploto kasmet prarandama apie 30 tonų dirvožemio; tuo tarpu stiprus vėjas gali iš tuščios tokio pat ploto dirvos išnešti net 100 tonų dirvožemio per dieną. Daugiamečiai javai nepaliktų neapsaugoto dirvos paviršiaus; be to, jie efektyviau naudoja vandenį, lyginant su trumpašakniais vienmečiais augalais. Specialistų teigimu, daugiamečiams javams reikėtų vos 3 procentų trąšų, kurių yra suvartojama tam pačiam kiekiui vienmečių javų.

Remiantis WSU tyrinėtojais Džonu Reganoldu (John Reganold) ir Džeriu Gloveriu (Jerry Glover), daugiamečių javų veislių išvedimas būtų viena didžiausių inovacijų visoje žemės ūkio istorijoje, nes užtikrintų didesnius maisto išteklius visai planetai. Tyrimų autoriai įsitikinę, jog daugiametes veisles galima išvesti iš įprastinių, taikant tiksliai suderintus veisimo planus. Šią nuomonę palaiko dar 2008 metais atlikta studija, kurios rezultatai parodė, jog skirtumas tarp vienmečių ir daugiamečių augalų molekuliniu požiūriu gali būti gan mažas ir šių augimo "strategijų" pakeitimas iš vienos į kitą gali nereikalauti esminių genetinių modifikacijų. 

 

   

Facebook komentarai