Debesų fabrikai gelbės pasaulį nuo šiltnamio efekto?

Dar vieną būdą kovai su globaliniu klimato atšilimu Mančesterio universiteto profesorius Džonas Letemas (John Latham) sugalvojo visiškai atsitiktinai. Kodėl aukštai danguje plaukiantys debesys yra šviesūs, o žemi darganos debesys – tamsūs? Atsakymas paprastas: viršutinis plunksninių debesų sluoksnis atspindi dalį saulės šviesos ir apatiniams jos tenka mažiau. Taip gimė idėja – padidinti viršutinio debesų sluoksnio atspindimąją galią - tuomet net ir esant šiltnamio efektui mažiau saulės energijos pateks į atmosferą, tuo pačiu mažesnė bus temperatūra. Tik kaip tai padaryti?

Manipuliuoti debesimis pradėta dar 1946 metais, kai lietaus debesis buvo bandoma suardyti sidabro jodido kristalais. Letemas pasiūlė valdyti gausiai virš vandenynų susidarančius sluoksninius-kamuolinius debesis, padidinant jų albedą - šviesos atspindėjimą. Pasitaręs su bendradarbiais jis nusprendė, kad tikslui pasiekti pakaks vandens ir druskos, kurių toli ieškoti nereikia – jų pilna tame pačiame vandenyne. Būtent druskos koncentracijos padidinimas debesyse ir privers juos atspindėti daugiau krentančios šviesos.

Pagrindinį dėmesį reikia nukreipti ne ten, kur pasireiškia dažnas debesuotumas, o ten, kur dažna giedra. Tuose regionuose reiktų patalpinti generatorius, kurie sūrų jūros vandenį išpurkštų į atmosferą aerozolio pavidalo - o tai iš esmės ir yra debesys. Tyrinėtojas mano, jog šiltnamio efekto kompensavimui pakaktų padidinti šviesos atspindėjimą iš viso 3%.

Letemo kolega Stivenas Solteris (Stephen Salter) pasiūlė sukonstruoti vėjo jėgą naudojančias jachtas, kuriose vietoje burių būtų panaudoti vadinamieji Fletnerio rotoriai. Tai specialūs rotoriai su aukštais vamzdžiais, kurie naudoja vėjo energiją.

Vejo energija būtų panaudojama viskam - išpurškimui druskos prisotinto jūros vandens į atmosferą garų pavidalu, laivo judėjimui ir elektros generatorių sukimui. Elektros energijos reiktų valdymo sistemoms užmaitinti ir komunikacijoms įrengti. Laivuose taip pat planuojama įrengti specialias vėjo paieškos sistemas - tokiu atveju debesų generatoriai taptų autonominėmis sistemomis, kurias valdytų specialūs valdymo blokai, o navigacijai būtų panaudojamos palydovinės stebėjimų sistemos.

Pagal pirminius skaičiavimus, norint pasiekti norimą efektą, kas sekundę į atmosferą tektų išpurkšti apie 500 kūbinių metrų sūraus vandenio. Tai galima padaryti panaudojus 1000 tokių nedidelių jachų (ilgis apie 20 metrų), išdėstytų po visą planetą. Vieno tokio laivuko kaina - 2 milijonai dolerių. Tad bendra projekto kaina - apie 2 milijardus dolerių.

Kaina nemaža, bet jei pavyktų išvengti šiltnamio efekto padarinių, turbūt nėra labai brangu...

   

Facebook komentarai