Degalai iš oro

JAV kompanija „Liquid Light“ pranešė parengusi pigų ir komerciškai efektyvų anglies dvideginio pavertimo svarbia chemijos pramonės žaliava, iš kurios galima gaminti degalus, būdą. Gali būti, kad jau artimiausioje ateityje skystiems automobilių degalams gaminti būtinas žaliavas bus galima gauti tiesiai iš oro, o ne iš naftos ar dujų gręžinių.

„Liquid Light“ pademonstravo savo sukurto įrenginio, gaminančio svarbią chemijos pramonės žaliavą – etilenglikolį – prototipą. Šiam įrenginiui reikia anglies dvideginio, elektros energijos ir vandenilio šaltinio, pavyzdžiui, vandens, sakoma bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, 1 tonai etilenglikolio pagaminti naudojant „Liquid Light“ įrenginį tereikia vos 125 JAV dolerių, kai tuo tarpu jo gamyba iš naftos ir dujų atsieina 600 dolerių.

Dar daugiau: skelbiama, kad „Liquid Light“ įrenginys gali naudoti nemokamą anglies dvideginį, kurį į atmosferą išmeta šiluminės jėgainės, gamyklos ar generatoriai.

Pranešama, kad „Liquid Light“ ir kiti panašūs įrenginiai potencialiai gali utilizuoti į atmosferą dėl gamybinės veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, sudarydami uždarą CO2 apykaitos ciklą: iš degalų į atmosferą, o po to iš atmosferos vėl į degalus. Tokiai transformacijai būtina energija taip pat gali būti ekologiškai švari, pagaminta saulės ar vėjo jėgainėse.

„Liquid Light“ pristatytas įrenginio prototipas sudarytas iš 90 cm pločio kvadratinių metalinių plokščių, išdėstytų kelių centimetrų atstumu viena nuo kitos. Įrenginio veikla paremta katalitinėmis reakcijomis: iš pradžių vienas elektrodas – katalizatorius iš anglies dvideginio molekulių „pagamina“ oksalato molekulę su dviem anglies atomais. Po to atskiri katalizatoriai inicijuoja reakcijas, kurių metų susidaro etilenglikolis, plačiai chemijos pramonėje naudojamas junginys, naudojamas poliesterinių pluoštų ir PET plastikų gamyboje. Etilenglikolis taip pat gali būti naudojamas kaip žaliava skystiems degalams gaminti.

Pagrindinis „Liquid Light“ pranašumas, pasak gamintojų, yra maži žaliavų kaštai. Vandenį galima imti iš pramoninių nuotekų, upių ar ežerų, o elektros energiją – iš atominių elektrinių, hidroelektrinių ar dujas deginančių elektrinių. Pastaruoju atveju būtų vykdoma ekologiškai švari gamyba, nes „Liquid Light“ perdirbtų deginant dujas išskiriamą anglies dvideginį.

Katalizatorių naudojimas CO2 perdirbimui į įvairius naudingus cheminius junginius yra labai perspektyvi technologinė kryptis. Deja, efektyvių CO2 utilizavimo procesų kūrimas susiduria su rimtomis techninėmis kliūtimis. Pirmiausia būtina, kad reakcijos vyktų labai greitai, be to, naudojamų technologijų ir medžiagų kaštai turi būti mažesni už žaliavos gamybą iš naftos bei dujų. Kadangi metaliniai katalizatoriai dažnai gamina keletą produktų, pavyzdžiui, anglies monoksidą ir metaną, kuriuos būtina atskirti, tai smarkiai pabrangina visą gamybos procesą.

„Liquid Light“ pristatytas prototipas, pasak specialistų, atrodo labai perspektyvus, tačiau kompanijos atstovai nenurodo, kokie katalizatoriai jame naudojami. Pranešama tik tiek, kad tai nebrangi ir ilgaamžė medžiaga, o pati reakcija nereikalauja daug elektros energijos. Jei pavyks pagaminti efektyvų pramoninį laboratorinio „Liquid Light“ prototipo analogą, jis sukels tikrą revoliuciją energetikoje ir chemijos pramonėje, teigia naujovės kūrėjai.

   

Facebook komentarai