Degalų kelionė: nuo naftos gręžinio iki automobilio (Video)

Kaip gaminami degalai? Kol litras benzino patenka į automobilio baką, jis nukeliauja labai daug kilometrų. Saudo Arabijoje išsiurbtos naftos statinė kainuoja 50 eurų, o kol patenka į europiečio automobilio baką, ji pabrangsta dešimtis kartų.

Apsilankius vienoje didžiausių ir moderniausių senojo žemyno „Neste“ naftos perdirbimo gamykloje Suomijoje, pavyko išsiaiškinti ne tik atsakymus į šiuos klausimus, bet ir iš arti pamatyti kai kuriuos procesus, be kurių degalų gamyba neįmanoma.

Apie pačią gamyklą geriausiai pasakoja nuotraukos, vaizdo siužetai ir skaičiai. Žodžiais galima paminėti, kad gamyklos teritorija – nedidelis miestelis, turintis savo gaisrinę, elektrinę, uostą ir dar kitos infrastruktūros. Rašant apie konkrečius naftos produktus, labai lengva peržengti į reklaminio straipsnio zoną, tad apie tai nesiplėsiu. Tačiau apie kitas dvi temas, aktualias daugeliui lietuvių, plačiau parašyti verta.

Degalų kaina: naftos įtaka

Didmeninė naftos kaina svyruoja kone kasdien, tačiau degalinių švieslentėse skaičiai keičiasi gerokai rečiau. Kodėl taip yra, spekuliacijų gausybė, tačiau visas jas degalinių atstovai, Konkurencijos tarybos atstovai ar kiti ekspertai numalšina paprastai – didmeninė naftos kaina daro įtaką nedidelei mažmeninės degalų kainos daliai. 

Didžiausią dalį suryja mokesčiai – akcizas ir PVM, jie sudaro daugiau nei pusę galutinės degalų kainos. Apie 40 proc. sudaro naftos kaina, jos gabenimo ir perdirbimo kaštai, o mažiau nei pusę šios sumos lemia didmeninė naftos kaina. Apie 6–8 proc. sudaro degalinės marža – aptarnavimas, įrenginių priežiūra ir kita.

„Degalų pardavimo verslas yra vienas skaidriausių pasaulyje – nesunku apskaičiuoti, iš ko susideda degalų kaina, ir kiek kas jai turi įtakos“, – teigė „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys.

Jeigu naftos statinės (barelio) kaina Saudo Arabijoje, pavyzdžiui, smunka nuo 50 dolerių iki 47 (6 proc.), mažmeninei degalų kainai, kurią mokame degalinėse, įtakos tas turi bent trigubai mažiau. Kadangi nafta parduodama JAV doleriais, jos kaina lietuviškose degalinėse priklauso ir nuo dolerio bei euro santykio. Neretai galime pastebėti, kad mažėjant naftos kainai, doleris analogiškai stiprėja, tad vertinant eurais, kuriais mokame mes, nafta nepinga – todėl nesikeičia ir skaičiai degalinių švieslentėse.

Kitas dalykas – rinka. Lietuvoje veikia vienintelė naftos perdirbimo gamykla – „Orlen“ Mažeikiuose, iš kurios degalus perka beveik visos degalinės. „Orlen“ gali apskaičiuoti, kiek „Statoil“ kainuotų atsigabenti degalus iš Norvegijos, kiek „Neste“ – iš Suomijos ir t.t. Todėl iš „Orlen“ perkamų degalų kaina priklauso nuo alternatyvių šaltinių – ji yra kiek mažesnė, kad lietuviškos degalinės vis tiek juos pirktų, bet ne tokia maža, kokia galėtų būti. Daryti kiek įmanoma mažos kainos tiesiog nėra reikalo. 

Analogijų surasti nesunku. Pavyzdžiui, kam turgaus prekeiviui pardavinėti kojines po 80 centų, kai turguje jis vienintelis pardavinėja kojines? Juk toks pat kiekis jų bus nupirktas ir pardavinėjant po eurą. 

Estijoje ar Latvijoje degalų gabenimas iš Suomijos yra pigesnis – ji tiesiog arčiau. Tai viena priežasčių, kodėl kaimyninėse valstybėse litras degalų kainuoja mažiau nei Lietuvoje, nors visi mokesčiai yra panašūs.

Kokybė – panaši 

Norėtųsi paneigti dar vieną mitą – neva pigesnėse degalinėse pardavinėjamas dyzelinas ar benzinas yra nekokybiškas. Taip nėra. Beveik visi Lietuvos degalinių tinklai, „Statoil“, „Lukoil“, „Jozita“ ir kiti, degalus perka iš vienintelio šalyje esančio didmenininko – „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos, kurioje parduodamų degalų kokybė yra nustatyta Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymų.

Daugelis mažmenininkų į degalus prideda jų savybes gerinančių priedų, kurie šiek tiek padidina vieno litro kainą, tačiau iš esmės kainų skirtumą tarp skirtingų tinklų lemia jų pelno marža, aptarnavimo kaštai ir kiti vartotojams bei verslo klientams komfortą suteikiantys elementai – nuolaidos, akcijos ir t.t. 

„Neste“ degalus (visus, išskyrus A98 benziną) gabena iš Suomijoje įsikūrusios gamyklos, tačiau tai nepadaro jų nei geresniais, nei blogesniais, nei parduodamų „Orlen“.

Skirtumus tarp degalų lemia tik skirtingų tinklų naudojami priedai, kurie pagerina jų savybes ir prailgina variklio tarnavimo trukmę ar padidina automobilio ekonomiškumą.

„Neste“ savuosius priedus vadina „Futura“, „Statoil“ – „Miles“, „Lukoil“ – „Ecto“ ir t.t. Šis principas negalioja tik „Neste“ parduodamam „Pro Diesel“, kadangi tai nėra paprastas dyzelinas su priedais – tai visiškai kitokie degalai, kurie gaminami tik Suomijoje. Litras „Pro Diesel“ degalinėse kainuoja 4–5 centais daugiau nei litras paprasto dyzelino.

Degalinėse kartais atsiranda ir naujos lentelės su užrašais E85, 98E15 ir t.t. – tai benzino mišiniai su bioetanoliu. Kurį laiką jų populiarumas buvo išaugęs, į šias rūšis daugiausia investavo „Lukoil“, tačiau pastaraisiais metais alternatyvų tradiciniam benzinui mažėjo.

Nedidėja ir A98 degalų markės pardavimai – pavyzdžiui, kai prieš trejus metus „Statoil“ pristatė automatinių degalinių tinklą 1-2-3, net nesvarstė galimybės juose prekiauti A98 benzinu – neapsimoka, per maža paklausa.

Panašiai pasielgė ir „Neste“, kai prieš 2 metus pristatė naujovišką dyzeliną „Pro Diesel“ – daugelyje degalinių, kuriose anksčiau būdavo A98 žyma, vietoje jos atsirado „Pro Diesel“. Tai įmonės atstovai aiškino labai paprastai – kiekvienoje degalinėje yra ribotas degalų talpyklų kiekis ir atsiradus naujai degalų rūšiai, negali lyg niekur nieko išskaptuoti asfalto ar gretimo sklypo ir ten patalpinti naujos talpyklos. Kur kas paprastesnis būdas – esamą ištuštinti ir užpildyti naujais degalais.

A.Miežys teigė, kad tai buvo rizikingas žingsnis, bet visiškai pasiteisinęs – „Pro Diesel“ populiarumas auga. Ne tik jo tėvynėje Suomijoje, bet ir Lietuvoje žmonės nesibaimina aukštesnės kainos. 

„Neste“ daugybės bandymų metu ištyrė, jog naudojant „Pro Diesel“, automobilis vartoja iki 5 proc. mažiau degalų ir išmeta iki 20 proc. mažiau nuodingų garų. Tai nėra naujiena, nes ir kiti degalinių tinklai skelbia ištyrę, kad jų degalai su naujaisiais priedais yra 3 proc. ekonomiškesni, 5 proc. mažiau nuodingi ir t.t. 

Kiek tai yra tiesa, išmatuoti sunku – keliais procentais pakitusias degalų sąnaudas pastebėti sudėtinga, juolab kad neįmanoma užtikrinti vienodų važiavimo sąlygų kiekvienos kelionės metu. Kitas svarbus dalykas – degalų priedai, vertinant jų sąnaudas, dažnai yra efektyvesni senesniems automobiliams, o naujuose jų efekto galima ir nepastebėti. Jeigu kalbame apie automobilių degalų sistemos nusidėvėjimą, spręsti apie konkrečių degalų naudą ar žalą įmanoma tik tada, kai kuri nors detalė keičiama.

Vaizdo siužetas

Vaizdo siužetas

   

Facebook komentarai