Erdvėlaivis „Atlantis“ į TKS gabena atsargines detales ir kirmėles (Video)

NASA daugkartinis erdvėlaivis „Atlantis“ pirmadienį pradėjo naują misiją STS-129 ir į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) išgabeno atsarginių dalių krovinį ir mikroskopines kirmėles, kurios gali padėti mokslininkams išsiaiškinti raumenų praradimą kosmose.

Erdvėlaivis ir šeši jo astronautai iš Kennedy kosmoso centro Floridoje pakilo sklandžiai. „Tobulas startas, tiksliai laiku“, – pasakė NASA atstovas, kai erdvėlaivis, viršijęs 24 tūkst. kilometrų per valandą greitį, pasiekė orbitą. Prie TKS jis turi prisijungti trečiadienį. Misijai baigiantis į Žemę bus parskraidinta JAV astronautė Nicole Stott, kuri TKS gyveno ir dirbo nuo rugpjūčio.

Ši misija, kurios metu į TKS bus nugabenti mokslinių tyrimų reikmenys, astronautų išgyvenimui būtinos atsargos ir svarbiausia – didelis kiekis TKS stoties įrangos atsarginių detalių. Tai viena iš įdomiausių misijos detalių, susijusi ne su dabartine TKS stoties būkle, bet su kosmonautikos tendencijomis. Priminsime, jog TKS eksploatacijos laikas nustatytas iki 2015 metų – nors stotis dar galėtų veikti ir toliau, tačiau kosmoso agentūros ją aptarnaus tik oficialiai pratęsus jos gyvavimo trukmę. Tiesa, net jei kosmoso agentūros to ir nenorėtų padaryti, TKS sotis būtų gardus kąsnelis įvairiems magnatams – tarkim Teksaso multimilijonierius Thomas Pickens III mano, jog TKS ateityje reiktų paversti į globalią kosminę farmacijos laboratoriją ir netgi pasiryžęs finansuoti jos veiklą. Na, bet tai jau kita istorija.

TKS stotis, net ir pilnai surinkta, vis tiek bus gyvybiškai priklausoma nuo Žemės ir jos išteklių, kuriuos į stotį gali atgabenti kosminiai erdvėlaiviai. Didžiausią krovinį gali pakelti dabartiniai daugkartinio naudojimo šatlai, tačiau jų galiojimo laikas baigiasi jau 2010 metais. Iki to laiko numatyti dar 5 skrydžiai. Nors eina kalbos apie galimą erdvėlaivių eksploatacijos termino pratęsimą, kol kas tai telieka kalbomis. Likusį laiko tarpą iki 2015 metų, TKS aptarnaus Rusiški „Sojuz“ ir „Progress“ bei Japonijos ir Europos sąjungos nepilotuojami krovininiai erdvėlaiviai. Tačiau jų visų keliamoji galia yra mažesnė už NASA šatlų, tad jau dabar imama mąstyti apie galimus stoties gedimus ir atsarginių detalių kaupimą.

Štai todėl dabartinės misijos metu į kosmosą „Atlantis“ skraidina 12,36 tonas įrangos, kurios didžioji dalis sumontuota į taip vadinamas dvi ELC platformas - EXPRESS Logistics Carrier. Jos bus iškeltos iš erdvėlaivio su manipuliatoriumi ir iš išorės pritvirtintos prie stoties mazgų. Tokiu būdu astronautams po ranka atsidurs galimam remontui daugybė reikalingų įrankių bei atsarginių detalių.

STS-129 misija turėtų užtrukti 11 dienų, per kurias numatyti trys išėjimai į atvirą kosmosą. Jų metu bus tvirtinama ELC detalių platforma prie TKS stoties, o vėliau astronautai atiliks daugybę darbų stoties viduje pertvarkydami energijos tiekimo sistemas ir kitus sujungimus ruošdami modulį Harmony susijungimui su nauju JAV pagamintu TKS moduliu Tranquility (Node-3). Taip jau išėjo, jog NASA pakeitė sprendimą dėl Tranquility prijungimo prie TKS stoties vietos, todėl dabar tenka paruošti naują sujungimui skirtą mazgą.

Daugiau detalių apie šią misiją galite sužinoti oficialiame NASA parengtame misijos aprašyme (pdf formatas, 15.5 MB).

Įgula taip pat atliks mokslinius eksperimentus su kirmėlėmis, kurių 4 tūkstančiai į kosmosą buvo pasiųsti iš Didžiosios Britanijos Notingamo universiteto ir kurios padės išsiaiškinti nulinės gravitacijos poveikį žmogaus kūno raumenų vystymuisi ir fiziologijai.

Eksperimentai su kirmėlėmis bus atliekami TKS japonų laboratorijoje „Kibo“. Mokslininkas Nathanielis Szewczykas vylėsi, kad šios kirmėlės, kurios svorio netenka panašiai kaip žmonės (žmonės su apvaliosiomis kirmėlėmis turi 80 proc. bendrų genų.), padės parengti gydymo metodus, kuriuos būtų saugu išbandyti su astronautais.

Kaip pranešama, raumenys kosmose nesipriešina gravitacijai – tad jie nusilpsta. Tiriant kirmėles tikimasi sukurti priemonę, kuri padėtų išlaikyti stiprius raumenis ilgų kosminių kelionių metų, pavyzdžiui, skrendant į Mėnulį ar Marsą.

„Mums reikia išsiaiškinti, kaip išspręsti kai kurias medicinines problemas susijusias su kosminiu skrydžiu, mums reikia išsiaiškinti, kaip reikia kovoti su raumenų atrofija bei radiacija. Štai, kam reikalingi kirminai“, – cituojamas Nathanielis Szewczykis iš Medicininių tyrimo instituto (JAV).

Pranešama, kad kosmose šios apvaliosios kirmėlės turėtų išbūti 11 dienų, nukeliauti apie 7,2 mln. kilometrų.

Na ir pabaigai - erdvėlaivio startas:

   

Facebook komentarai