ES: klimato kaita reikalauja ir nepopuliarių sprendimų

Pirmadienį Poznanėje, Lenkijoje, prasideda dvylika dienų truksianti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija, kurioje bus siekiama konkrečių atsakymų į su klimato kaita susijusius klausimus. Konferencijoje Lenkijoje dalyvauja 192 JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių atstovai.

Poznanės konferencija – tai svarbus tarptautinių derybų, kurios prasidėjo praėjusių metų gruodį Balyje ir kurių rezultatas turėtų būti 2009 m. pabaigoje Kopenhagoje sudarytas naujas susitarimas, etapas.

„Finansinės krizės akivaizdoje tapo akivaizdu, kad nepaisyti aiškių pavojaus ženklų buvo neprotinga, – sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Stavras Dimas. – Negalime sau leisti kartoti šios klaidos spręsdami klimato kaitos klausimą, jei norime išvengti pavojingų, o gal net katastrofiškų ekonominių ir socialinių padarinių, kurie priešingu atveju grėstų artimiausiais dešimtmečiais“.

Remiantis bendra vizija, išsivysčiusios šalys iki 2020 m. turėtų labai sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir, teikdamos technologinę bei finansinę paramą, padėti besivystančioms šalims mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir prisitaikyti prie dabar jau neišvengiamo klimato kaitos poveikio.

Europos Sąjungos vadovai tikina, kad visuotinis atšilimas negali daugiau kaip 2°C viršyti ikipramoninio laikotarpio temperatūros, nes patikimi moksliniai įrodymai patvirtina (deja, pranešime nenurodomi šaltiniai, kuriais ES vadovybė remiasi), kad peržengus šią ribą klimato kaitos poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas, o gal net katastrofiškas.

Siekiant neperžengti 2°C ribos, būtina užtikrinti, kad nuo 2020 m. bendras teršalų lygis nebekils, o 2050 m. bus bent dvigubai žemesnis nei buvo 1990-aisiais.

Kad sustabdytų bendro teršalų kiekio didėjimą, išsivysčiusios šalys iki 2020 m. privalės 30 % sumažinti bendrą savo teršalų lygį, buvusį 1990 m. O besivystančios šalys, visų pirma pagrindinės kylančios ekonomikos šalys, turėtų neleisti kilti teršalų lygiui ir išlaikyti jį 15–30 % mažesnį už tą, kuris būtų pasiektas 2020 m., jei nebūtų imamasi jokių papildomų priemonių.

Poznanės konferencijoje planuojama priimti bendrą viziją dėl bendradarbiavimo veiksmų, įskaitant 2020 ir 2050 m. tikslus. Į naująją sutartį turi būti įtraukta atogrąžų miškų naikinimo problema, nes tai apytiksliai sudaro 20 % visuotinių atšilimą skatinančių dujų. Todėl Europos Komisija (EK) skatins pritarti jos neseniai parengtiems pasiūlymams iki 2020 m. perpus sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimo mastą ir iki 2030 m. sustabdyti visuotinį miškų ploto mažinimą, praneša EK.

Tiesa, lieka neaišku, kokios pozicijos ES laikysis Kinijos atžvilgiu, kurios produkciją naudoja visas pasaulis, o dėl milžiniškų gamybos mastų Kinija jau dabar yra viena iš didžiausių pasaulio teršėjų.

   

Facebook komentarai