ES nesutaria dėl klimato kaitos mažinimo normatyvų

Europos Sąjungos valstybės narės nesutaria dėl priemonių mąsto, vykdant savo įsipareigojimus dėl anglies dvideginio lygio sumažinimo 30 procentų. Toks sumažinimas turėtų būti pasiektas iki 2020 m. Būtent aptarti šiam klausimui praėjusį savaitgalį ir buvo susitikę už aplinkosaugą atsakingi atskirų Bendrijos narių ministrai.

Ministrai analizavo ir Kopenhagos konferencijos rezultatus bei priežastis, kodėl ši konferencija neatnešė aplinkosaugininkų laukiamo rezultato. Nors tarptautinės konferencijos Danijoje rezultatai iki šiol vertinami nevienareikšmiškai, šio susitikimo dalyviai įsipareigojo ieškoti priemonių ir būdų, kaip sumažinti šiltnamio efekto dujų poveikį mūsų planetai.

Viena tokių priemonių taip pat laikomas siekis iki 2020 m. net 20-30 procentų sumažinti kenksmingų planetai dujų išmetimą į atmosferą. Tačiau ES narėms bus ko gero labai sudėtinga pasiekti šiuos normatyvus, tuo labiau, kad kiti pasaulio regionai, pavyzdžiui JAV, paskelbė galimybes tik apie 17 procentų sumažinti savo šalies keliamą taršą.

Netgi už aplinkosaugą Bendrijoje atsakingas komisaras Stavrosas Dimas ministrų susitikime pabrėžė, jog pačioje Europoje nėra vieningos nuostatos dėl įsipareigojimų mažinti taršą. Tuo labiau, kad kai kurios ES narės tikrai nepritaria siekiams sumažinti taršą trečdaliu. Toks požiūris suprantamas - norint pasiekti kokį didelį taršos sumažinimo procentą reikią įdėti labai daug pastangų ir lėšų.

Nors pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Belgija ir Ispanija pasirengusios savo šalyse mažinti taršą kone trečdaliu, kaip kad ir numatytą bendrame susitarime, tačiau kai kurios valstybės, tarp kurių yra Italija ir Lenkija, prieštarauja tokiam dideliam ir brangiai kainuojančiam taršos mažinimui.

„Mes tikrai manome, kad reikia išlaikyti 30 procentų mažinimo koeficientą, pabrėžė D. Britanijos energetikos ir klimato kaitos reikalams vadovaujanti ministrė Ed Miliband. Jai pritarė ir Prancūzijos kolega Jeanas Louis Borloo. Aplinkos ministras patikino, kad tai ne tik tušti skaičiai, tai yra įsipareigojimai, kurie buvo paskelbti bendrame susitikime ir į kuriuos reikia atsižvelgti.

Vis dėlto, Italija ir Lenkija baiminasi, kad siekiant kone trečdaliu sumažinti taršą gali labai išaugti pramonės ir namų ūkių išlaidos, kas įtakos socioekonominę situaciją. Todėl ir Belgija, atsižvelgdama į tokiam radikaliam taršos mažinimui nepritariančių valstybių nuomonę, pasiūlė pereiti prie kompromisinio – 25 procentų taršos sumažinimo limito iki 2020 m.

Europos Komisijos nuomone, 2020 m. minėtų priemonių finansavimui besivystančiose šalyse reikės 100 mlrd. eurų, iš kurių 10-30 proc. tektų ES. Mūsų šalis taip pat prisidės prie užterštumo mažinimo. Be to, preliminariais paskaičiavimas, Lietuvos indėlis 2020 m. į bendrą ES įnašą tarptautiniam finansavimui galėtų svyruoti nuo 20 iki 38 mln. eurų.

Vis dėlto, mūsų šalis yra tarp tų Europos Sąjungos narių, kurios taršos standartus ir reikalavimus atitinka kone idealiai. Tai reiškia, kad ir dabar Lietuva neviršija Bendrijos nustatytų taršos normų. Todėl netgi bendras susitarimas dėl 30 procentų limito Lietuvai nebūtų sudėtingai įgyvendinamas. Vis dėlto, reikia atsižvelgti ir į tokių šalių, kaip Lenkija ar Italija pozicijas. Todėl Belgijos iniciatyva nustatyti kompromisinę – 25 procentų taršos mažinimo kvotą, atrodo priimtiniausia.

   

Facebook komentarai