ES paramos poveikis KTK studijų procesui

Kokie pokyčiai įvyko Kauno technikos kolegijoje (KTK), kurioje baigiamas įgyvendinti vienas iš ES struktūrinių fondų projektų „Kauno technikos kolegijos inžinerinės krypties studijų programų tobulinimas“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM-07-K-01-115) (https://vips.liedm.lt/konferencija/2634), galėjo įsitikinti 2012 m. gegužės 25 d. atvykę į projekto baigiamąją konferenciją Lietuvos kolegijų, universitetų dėstytojai ir inžinerinio sektoriaus įmonių atstovai.

Konferencijos dalyvius pasveikino kolegijos direktorius Doc. Dr. Jonas Krivickas, atskleisdamas, kuo šiandien gyvena Kauno technikos kolegija ir kokias galimybes suteikė įgyvendinami ES struktūrinių fondų projektai. Pasak KTK direktoriaus, nuolat tobulėjančioje Alma Mater, studijas renkasi vis daugiau jaunuolių, žinodami, kad net iki 90 proc. KTK absolventų įsidarbina Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse. Darbdaviai aukštai vertina studijų metu įgytas teorines žinias ir suformuotus praktinius įgūdžius. KTK studentai kokybiškų, aukštai darbdavių vertinamų praktinių įgūdžių, įgyja moderniose KTK laboratorijose, vieninteliame respublikoje praktinio mokymo centre „Bosch“, kuris įrengtas bendradarbiaujant su žinomu pasaulyje, to paties pavadinimo Vokietijos koncernu. Analogiški praktinio mokymo centrai ir toliau bus kuriami, siekiant teikti kokybiškas švietimo paslaugas, pagal patobulintas studijų programas.

Plenarinio posėdžio metu išklausyti keturi pranešimai. Šio projekto vadovė, KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Doc. Dr. Marija Jotautienė, supažindino dalyvius su baigiamo įgyvendinti projekto metu realizuotomis veiklomis, pasiektais rezultatais, akcentuodama tikslingą ES struktūrinių fondų projekto įgyvendinimui skirtų lėšų panaudojimą, gerinant KTK teikiamų švietimo paslaugų kokybę. „Daugiametė bendradarbiavimo su analogiško profilio ES institucijomis patirtis padėjo įgyvendinant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Kauno technikos kolegijos inžinerinės krypties studijų programų tobulinimas“, ne tik patobulinti „Autotransporto elektronikos“, „Elektros energetikos“ ir „Kelių inžinerijos“ studijų programas ir pagal jas apmokyti studentus, bet ir pasiekti, kad jos būtų tapačios ES analogiškų mokymo institucijų programoms. Tai padidins mūsų studentų galimybes ir poreikį studijuoti užsienio kolegijose“, – įsitikinusi Doc. Dr. Marija Jotautienė.

VDU Socialinio darbo katedros Prof. Dr. Nijolė Petronėlė Večkienė savo pranešime analizavo sisteminės novacijos diegimo proceso galimybes tobulinant studijas. Pranešėjos teigimu, „šio projekto vykdymo metu imponavo kolegijoje prasidėjusi ir vykstanti sinergija – kai susitinka aukštojo mokslo industrinė-inžinerinė mintis ir socialinė kultūra. KTK matau kaip besimokančią profesionalų komandą. Labai svarbu išvengti unifikavimo, kai tarsi visos programos atnaujintos, o toliau eiti derinimo ir studijų programų harmonizavimo keliu“.

VU Studijų programų skyriaus vyr. specialistė Doc. Dr. Daiva Lepaitė pranešime bandė atsakyti į klausimą, ar Europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įgyvendinimas turi įtakos studijų kokybei? Pranešėją, vertinusią kolegijoje įgyvendinamą ECTS sistemą, netgi nustebino KTK pasiekti rezultatai. Anot Doc. Dr. Daivos Lepaitės, nors dar nėra aiškios, tokios sistemos pritaikymo Lietuvos švietimo įstaigose koncepcijos, tačiau KTK vadovams aišku, kaip tai įdiegti praktiškai.

KTU Transporto inžinerijos katedros vedėjas Doc. Dr. Artūras Keršys pranešime apžvelgė inžinerinės krypties studijų raidą kokybės, konkurencingumo ir tarptautiškumo aspektais. Pranešėjas pastebėjo, jog įgyvendinus projektą KTK susiformavo naujas lankstus dėstytojo ir studento bendravimo, mokymo/si modelis.

Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai išsiskirstė į keturias sekcijas: 

  • 1. Technologijų bei tyrimų rezultatų diegimas transporto ir medžiagų apdirbimo sektoriuose ir jų įtaka aukštojo mokslo ugdymo procesui; 
  • 2. Technologijų diegimo energetikos sektoriuje atspindys aukštojo mokslo studijose; 
  • 3. Inovacijų sklaida statyboje ir jų įtaka krypties studijų programoms; 
  • 4. Inovacijų sklaida kelių tiesimo praktinėje veikloje ir jų įtaka krypties studijų programoms.

Pirmoji sekcija dirbo vieninteliame respublikoje KTK praktinio mokymo centro „Bosch“ patalpose. Pranešimuose buvo gvildenamos įvairios temos: Geležinkelio riedmenų diagnostika; Automobilių diagnostika; Automobilio sistemų valdymas; Apdirbimo technologijos autotransporte; Pasyvi automobilių sauga; Elektromobiliai; Važiuoklė ir transmisija; Terminis apdorojimas; Suvirinimas; Lazerinis apdirbimas; Medžiagų patvarumas; Apdirbimas pjovimu.

Kolegos iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos skaitė pranešimą „Toyota Baltic AS ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bendradarbiavimo patirtis rengiant inžinerinės krypties specialistus“. Galima buvo palyginti dviejų praktinio mokymo centrų bazes ir galimybes suformuoti profesines kompetencijas. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojas pranešime supažindino su biodujų naudojimo galimybėmis ir nauda, o Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojas supažindino su variklio diagnostika, naudojantis duomenų bazėmis. KTK dėstytojai supažindino kolegas su vykdytų hibridinių automobilių, lengvųjų automobilių keltuvų, modernizuotos autodrezinos MPT6 aširačių apkrovų į bėgius tyrimų rezultatais. Taip pat skaityti pranešimai apie vibracinius mechanizmus autotransporto priemonėse ir automobilių akumulatorių baterijų įkrovos valdymo ir priežiūros sistemas.

Medžiagų apdirbimo sektoriaus aktualijos atsispindėjo pranešėjų pristatymuose „Egzoskeletinio automobilio modeliavimas“ ir „Paviršinio indukcinio grūdinimo technologija ir įrenginiai“. UAB „Zers“ atstovas supažindino su jų įmonėje vykdomais lazeriu pjautų detalių kokybės tyrimais.

Antroje sekcijoje pristatymai buvo orientuoti į šias temas: Elektros energetikos sistemų technologijos: mokslo ir studijų vienovė; Šiuolaikinių elektros inžinerijos specialistų rengimas: studijų kaitos aktualijos; Smulkiojo ir vidutinio verslo vystymas: pokyčiai elektrotechnikos gaminių rinkoje; Elektra prieš klimato kaitą: technologijų raida ir perspektyvos; Biodujų jėgainių plėtra ir galimybės Lietuvoje; Ekonomiško apšvietimo sprendimas: lūkesčiai ir galimybės; Išmaniųjų elektros tinklų perspektyvos Lietuvos elektros tinklų infrastruktūroje.

KTU atstovas savo pranešime pristatė elektros energetikos sistemų technologijas mokslo ir studijų vienovės kontekste, o Aleksandro Stulginskio Universiteto atstovas supažindino su atsinaujinančios energetikos plėtra ir iššūkiais aukštosioms mokykloms. KTK dėstytojas su kolegomis iš KTU pristatė vykdytą tyrimą „Elektra prieš klimato kaitą: technologijų raida ir perspektyvos“. Lietuvos energetikos instituto atstovai apžvelgė išmaniojo tinklo kūrimo poreikius ir perspektyvas bei alternatyvios energetikos kūrimo ypatumus Lietuvoje. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojas supažindino sus vykdyto akustinio vertikalios ašies vėjo jėgainės aplinkos tyrimo rezultatais. KTK dėstytojai su studentais pristatė realizuoto taikomųjų tyrimų „Ekonomiškos automatinės apšvietimo sistemos įdiegimas Kauno technikos kolegijoje“ ir „Kai kurie aukštosios įtampos kabelių su XLPE izoliacija darbo ypatumai“ rezultatais.

Trečioji sekcija nagrinėtos statybos sektoriui aktualios temos: Statybinės konstrukcijos; Statybinės medžiagos; Statybos technologijos ir valdymas; Pastatų priežiūra ir ūkio valdymas; Darnus projektavimas ir statyba; Architektūra ir kraštotvarka; Energijos ir aplinkos išsaugojimas.

UAB „Litcon“ atstovas pristatė nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tyrimų rezultatus ir restauraciją šiuolaikinės statybos kontekste, o UAB „Raimelita“ atstovas pristatyme apžvelgė atsinaujinančius energijos šaltinius, akcentuodamas saulės kolektorių panaudojimą.

KTK dėstytojas su kolegomis iš KTU pristatė vykdytą tyrimą „Efektyvus viešbučių pastatų ūkio valdymo sprendimų modelis“. Kolega iš Klaipėdos valstybinės kolegijos pristatyme analizavo skaidrų betoną bei jo pritaikymo galimybes. KTK dėstytojai supažindino su vykdytu tyrimu „Pasaulinės XXI a. individualių namų statybos ir architektūros tendencijos“.

Sekcijoje taip pat buvo analizuotai: savavališkų statybų įteisinimo praktiniai aspektai, ventiliuojamų fasadų įrengimo technologiniai sprendimai, medinių (karkasinių) namų statybos technologiniai sprendimai, negyvenamos paskirties pastatų grindų dangos įrengimo problemos ir praktiniai sprendimai, statinių būklės ekspertinis vertinimas.

Ketvirtojoje sekcijoje pranešimai analizavo kelių inžinerijai aktualias temas: Kelių tiesimo technologijos ir valdymas; Kelio statiniai ir jų priežiūra; Geotechninė inžinerija.
AB „Kauno tiltai“ atstovas pristatė praktinės kelių tiesimo veiklos iššūkius ir perspektyvas, o UAB „Immo invest“ atstovas supažindino su šiuolaikinėmis tiltų ir viadukų remonto medžiagomis ir technologijomis. UAB „Ukmergės keliai“ atstovas su KTK dėstytojais pristatė vykdytą tyrimą „Alternatyvių kelio Ariogala – Paliepiai - Ilgižiai rekonstrukcijos sprendimų analizė“.

KTK dėstytojas su studentais pristatė jau realizuotą tyrimą „Kelio statinių būklės įvertinimas Kauno m. Marijampolės plente“. Sekcijos dalyviai buvo supažindinti su stažuotės Danijoje metu įsisavinto, projektavimu grindžiamo mokymo/is metodu ir jo pritaikymo galimybėmis KTK, realizuojant „Kelių inžinerijos“ studijų programą.

Apibendrinant galima teigti, kad konferencijos metu pavyko išdiskutuoti transporto (automobilių elektronikos), elektros ir elektronikos, statybos ir kelių inžinerijos krypčių specialistų rengimo aspektus, įvertinant sparčiai kintančios darbo rinkos poreikius.

Išsamiau su plenarinio posėdžio pranešimais galima susipažinti prisijungus prie vaizdo paskaitų sistemos adresu: https://vips.liedm.lt/konferencija/2634

   

Facebook komentarai