Gyvybė Žemėje – nežemiškos kilmės?

Daugėja įrodymų, kad gyvybė Žemėje susiformavo ne savaime, o buvo „pasėta“ iš kosmoso atkeliavusių asteroidų ir kometų, praneša BBC.

Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kaip amino rūgštys – esminės gyvybės sudedamosios medžiagos – galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Amino rūgštys yra į dešinę arba į kairę pusę susuktos spiralės formos molekulės. Nors jos gali būti dviejų skirtingų rūšių, gyvybė Žemėje išskirtinai naudoja tik vieną jų - gyvybei Žemėje be jokių išimčių būdingas kairiniu sukiniu pasižyminčių amino rūgščių molekulių tipas.

Tačiau naujo tyrimo rezultatai rodo, kad aplink tolimas žvaigždes esančios sąlygos gali skatinti ir antrojo tipo (dešininio sukinio) molekulių susidarymą.

Dar 1952 metais atliktas eksperimentas iliustravo, kaip kibirkštis paprastų cheminių elementų mišinyje, reprezentuojančiame pirmykštę Žemę, gali suformuoti amino rūgštis. Kaip ir daugelio kitų eksperimentų metu, tąkart susiformavo po tiek pat į kairę ir į dešinę susisukusių molekulių. Tačiau Žemėje yra tik kairįjį sukinį turinčių amino rūgščių molekulių. Tad labiau tikėtina, kad gyvybė mūsų planetoje ne užsimezgė pati, o buvo atnešta iš kosmoso. Priešingu atveju Žemėje gyvuotų ir organizmai su dešiniaisiais amino rūgščių sukiniais.

Idėja, kad amino rūgštis į Žemę galėjo atgabenti meteoritai, pasiūlė naują tyrimų kryptį, kurių rezultatai atskleidė, kad meteoritams būdingas kairinių amino rūgščių perteklius.

Tyrimo autorius, NASA astrobiologas Danielis Gleivinas (Daniel Glavin) su kolegomis pranešė, kad tokių (kairinių) molekulių gausa gali būti būdinga įvairiausių tipų meteoritams. Tačiau mokslininkams prieš tai reikėjo nustatyti mechanizmą, lemiantį, kodėl kosmose susidarė daugiau į Žemę atkeliavusių kairinių molekulių.
Nicoje esančio Sofijos Antipolis mokslininkas Ūvė Majerhenrichas (Uwe Meierhenrich) su kolegomis teigia nustatę būdą, kuris, tikėtina, suardo simetrišką kairinių ir dešininių amino rūgščių populiacijų pusiausvyrą.

Mokslininkai kelis ledo medžiagos gabalus iš vandens, metanolio ir amoniako molekulių (iš jų gali susidaryti amino rūgštys) apšvietė ultravioletine šviesa, kuriai būdinga apskritoji poliarizacija (angl.k. – „circular polarisation“) – kai šviesa sklinda spiralės pavidalu. Žinia, tokia šviesa supa besiformuojančias žvaigždes.

Eksperimentų rezultatai atskleidė, kad apskritosios poliarizacijos šviesa sąlygoja tiek kairinių, tiek dešininių sukinių formavimąsi. Tačiau kairiniu sukinių pasižyminčių molekulių tokioje šviesoje susidaro šiek tiek daugiau. Tiksliai tokį kairinių amino rūgščių perteklių mokslininkai aptiko ir meteorituose. O tai – gana rimtas argumentas bandant įrodyti, kad pirmosios amino rūgštys Žemėje buvo nežemiškos kilmės.

„Tai yra labai įdomu. Kažkaip turėjome rasti būdą, paaiškinantį, kodėl meteorituose dominuoja kairinio sukinio amino rūgštys. Vienas svarbiausių klausimų atliekant tokius tyrimus yra, ar gyvybė atsitiktinai rinkosi vieną, o ne kitą amino rūgščių sukinio tipą?“ – „BBC News“ kalbėjo D.Gleivinas.

Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad šios molekulės gali keisti savo formą, o nevienodas abiejų tipų molekulių skaičius bėgant laikui vėl išsilygins. Šis procesas vadinamas resimizavimusi (angl. k. – „racemisation“).

Tad, anot jo, norint įtvirtinti idėją, kad gyvybė Žemėje yra nežemiškos kilmės, dar reikia surasti mechanizmą, kuris sąlygoja nevienodo molekulių skaičiaus išlaikymą kelionės iš tolimų žvaigždžių metu.

   

Facebook komentarai