Gyvybei trūkstamų elementų galėjo atgabenti meteoritai

Antarktidoje rastas meteoritas gali tapti svariu argumentu teorijos apie kosminę gyvybės kilmę Žemėje šalininkams. Meteorito cheminė analizė rodo, kad jame yra daug amoniako dujų bei azoto – vienos svarbiausių sudėtinių dalių gyvybės pagrindą sudarančiose DNR molekulėse ir baltymuose.

Arizonos valstijos universiteto ir Kalifornijos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus publikuoja žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Naujasis tyrimas pagrįstas mažiau nei 4 gramų miltelių, išgautų iš meteorito, analize. Paaiškėjo, kad milteliuose yra daug amoniako bei angliavandenių. Meteoritas „Grave Nunataks 95229“, pavadintas Antarktidos vietovės pavadinimu, kurioje buvo aptiktas 1995 metais.

Anot tyrimui vadovavusios profesorės Sandros Picarelo (Sandra Pizzarello), atmosferoje skilę ir meteoritais virtę asteroidai į Žemę galėjo pažerti įvairių komponentų, įskaitant didelį amoniako kiekį. Panašūs meteoritai Žemę galėjo aprūpinti pakankamu azoto kiekiu, kad planetoje išsivystytų primityvios gyvybės formos.

Ankstesnėse studijose buvo tiriamas 1969 m. Australijoje rastas meteoritas „Murchison“, kuriame buvo gausu organinių junginių. S.Picarelo tvirtina, kad „Murchison“ yra „per daug geras atvejis“, nes jame buvo aptikta angliavandenių, kurie būdingi greičiau gyvybės eros pabaigai, o ne pradžiai. Profesorė įsitikinusi, kad „Murchison“ meteorite aptiktų junginių sudėtis yra per daug sudėtinga ir per keisto molekulinio pavidalo, kad būtų galėjusi turėti įtakos gyvybės atsiradimui Žemėje.

Londono Gamtos istorijos muziejaus meteoritų ekspertė, daktarė Kerolain Smit (Caroline Smith) yra linkusi sutikti, jog šioje studijoje azoto vaidmuo yra labai svarbus. Tačiau mokslininkė nurodo, jog panašių rezultatų pirma derėtų sulaukti kitų meteoritų tyrimuose.

„Viena didžiausių bėdų ankstyvosios Žemės besiformuojančioje biosferoje buvo ta, kad gyvybei užsimegzti reikėjo didžiulio kiekio azoto, – tvirtina K.Smit. – Žinoma, azoto yra amoniako dujose. Yra daug akivaizdžių požymių, jog ankstyvojoje Žemėje amoniako buvo nedaug. Tad iš kur jo staiga tiek galėjo atsirasti?“

Kas būtent suteikė impulsą gyvybės atsiradimui Žemėje, išlieka paslaptis. S.Picarelo samprotauja, kad meteoritų atgabentos medžiagos galėjo sąveikauti su Žemės komponentais, tačiau pripažįsta, kad tokios prielaidos tėra spėlionės.

„Tose nežemiškos kilmės medžiagose, kurių randama meteorituose, buvo visko, ko reikia gyvybei susiformuoti, – aiškina S.Picarelo. – Tačiau kaip ir kada viskas konkrečiai vyko, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje terpėje – to mes tikrai nežinome. Tegalime patvirtinti, jog nežemiškos kilmės kūnuose buvo gyvybės susiformavimui reikalingų medžiagų. O ar tų medžiagų vaidmuo gyvybės formavimęsi buvo lemiamas – tai jau kitas klausimas.“

   

Facebook komentarai