Haliucinogeniniai vaistai dovanoja nepamirštamą kelionę

Praėjus daugiau nei metams po eksperimento, kuriame suvartojo haliucinogeninių vaistų, savanoriai jį vis dar vertina kaip vieną reišmingiausių patirčių savo gyvenime.

Tokie rezultatai atnaujino susidomėjimą haliucinogeniais preparatais, kurių tyrimais visuomenė smarkiai nusivylė po masinių perdozavimų bangos 1960-aisiais.

Naujame tyrime dalyvauja 36 savanoriai, stebimi psichofarmakologo Rolando Griffithso iš Johno Hopkinso universiteto Merilende (JAV). Pirmuosiuose eksperimentuose savanoriai – daugiausia vidutinio amžiaus žmonės – suvartojo stiprią dozę psilocibino, aktyviai veikiančio haliucinogeniniuose grybuose.

Eksperimento dalyviai viena ar kita forma rūpinosi ne tik buitimi, bet ir dvasiniu gyvenimu: lankė bažnyčią, užsiiminėjo meditacija ir t.t. Haliucinogenams pradėjus veikti, savanorių mokslininkai paprašė įsiklausyti į savo vidinį pasaulį.

Klausimynuose, užpildytuose pasibaigus grybų sukeltam svaiguliui, o darkart – po dviejų mėnesių, žmonės savo patirtį įvertino kaip labai reikšmingą. Dažnas pareiškė pajutęs „aukštesnės tiesos“ egzistavimą arba visų daiktų vienovės pojūtį.

Įdomu štai kas: praėjus 14 mėnesių po eksperimento, daugelis dalyvių (58 proc.) jį vis dar vertina kaip vieną iš 5 asmeniškai reikšmingiausių patirčių savo gyvenime. 67 proc. savanorių tai buvo vienas iš 5 reikšmingiausių dvasinių potyrių. 64 proc. dalyvių eksperimentas pagerino jų savijautą ir gyvenimo kokybę.

R. Griffithsas teigia esąs apstulbintas fakto, kad 8 valandų trukmės įvykį laboratorijoje žmonės vertina taip pat kaip pirmagimio gimimą šeimoje.

Haliucinogeniniai vaistai gali padėti tyrinėti religinių patirčių neurobiologiją, dirbtiniu būdu atkuriant išgyvenimus, pasiekiamus malda, meditacija ar badavimu. Ar ateistą ir agnostiką tie patys vaistai paveiktų vienodai? „Mirštame iš nekantrumo pradėti tokį tyrimą“, – entuziazmo neslepia mokslininkas.

Tuo tarpu dabar jis su komanda ieško naujų savanorių klinikiniams bandymams, skirtiems ištirti, ar psilocibinas gali sumažinti nerimą ir depresiją vėžiu sergantiems žmonėms.

Kaip teigia Davidas Nicholsas, psichofarmakologas iš Indianos, 1960-1970 m. atlikti tyrimai parodė, jog haliucinogenas LSD gali sumažinti kančias sergantiems paskutinės stadijos vėžiu, tačiau tyrimai buvo nutraukti ir dalinai pamiršti. Nors tokie pacientai dažnai gauna dideles dozes nuskausminamųjų bei antidepresantų, mokslininko nuomone, haliucinogenai yra geresnė alternatyva.

„Jei būtų galima pakeisti sergančiųjų suvokimą apie mirtį bei sumažinti stresą belaukiant neišvengiamos pabaigos, tai pagerintų jų gyvenimo kokybę, nes sąmonė nebūtų nuolat slopinama raminamaisiais ar migdomaisiais“, – sako jis.

Iliustracijoje. Psilocibino nestokojantis Panaeolus Subbalteatus yra vienas iš labiausiai paplitusių haliucinogeninių grybų pasaulyje ir trečias pagal populiarumą Amsterdame. Šaltinis: Shroomery

   

Facebook komentarai