Hamas – pirmoji žmogbeždžionė kosmose

Iš 40 specialiai treniruotų šimpanzių būrio atrinktas Hamas („Ham“ arba „Ham The Chimp“) prieš 50 metų tapo pirmąja į kosmosą pakilusia ir į Žemę sėkmingai sugrįžusia žmogbeždžione. Savo laiku sovietams vis artėjant prie galimybės į orbitą pasiųsti žmogų, amerikiečiai nusprendė į kosmosą nuskraidinti 3 metų amžiaus šimpanzę ir taip daugiau sužinoti apie į žmogiškąjį itin panašaus organizmo galimybes išgyventi kosmose, rašo britų „Daily Mail“.

Sovietų Sąjunga dar iki šimpanzių rūšies beždioniuko Hamo skrydžio į kosmosą buvo pasiuntusi šunis, tačiau JAV šimpanzę pasirinko dėl šios žmogbeždžionių rūšies biologinių panašumų į žmones.

Iš Kamerūno Afrikoje kilusį, kadaise Floridos zoologijos sodo pažiba buvusį Hamą nusipirko JAV oro pajėgos. Šimpanzę ketinta pasiųsti ten, kur pabuvojo tik vaisinės muselės, kelios šunbeždžionės rezusai ir šuo vardu Laika. Laika – rusų skalikas, tapęs pirmuoju gyvūnu, 1957 metų lapkritį palydovu „Sputnik 2“ apskridusiu aplink Žemę.

Hamas pavadintas pagal Hollomano aerokosmoso medicinos (HAM) centro, kuriame jis buvo laikomas, inicialus. Jo misija buvo ypatinga tuo, kad Hamas į kosmosą turėjo ne tik pakilti, bet ir saugiai nusileisti.

Iki tol amerikiečiai į kosmosą buvo nuskraidinę daug primityvesnių rūšių beždžionių, tačiau sėkmingai sugrįžti į Žemę buvo pavykę tik keletui. Pirmosiomis į kosmosą ir atgal sėkmingai „suskraidžiusiomis“ beždžionėmis 1959 m. gegužės 28 d. tapo šunbeždionės rezusai Able ir Baker. 

Pirmoji raketa skriejusi beždionė buvo 1948 m. birželio 11 d. raketa „Fau2” (V2) į 63 km aukštį pakilusi šunbeždžionė vardu Albertas. Deja, pirmasis primatų astronautas skrydžio metu žuvo (užduso). O pirmoji kosminę erdvę pasiekusi beždžionė buvo šunbeždžionė Albertas II. Jį 1949 m. birželio 14 d. raketa nuskraidino į 134 km aukštį, taigi – aukščiau negu vadinamoji Karmano riba (100 km), kurią sutarta laikyti riba tarp Žemės atmosferos ir kosmoso. Šių astronautikos pionierių pėdomis į orbitą keliavo ne viena beždžionė, tačiau daugeliui jų šios kelionės buvo paskutinės gyvenime.

Šimpanzės skrydžiui buvo rengiamos 2,5 metų. Treniruočių metu jos buvo mokomos atlikti paprastas užduotis, reaguojant į šviesą ir garsus. Jei per 5 sekundes, kai sužybsėdavo mėlyna lemputė, beždžionė paspausdavo svirtį, ji gaudavo bananą. Jei ji užduoties neįvykdydavo, buvo baudžiama silpnu elektros šoku.

Mokslininkai su beždžionėmis atlikinėjo įvairius bandymus, kurių metu matavo traukos, greičio ir karščio sukeliamą fiziologinį stresą. Jos taip pat buvo šeriamos vien bananų kapsulėmis, kurios turėjo palaikyti jų gyvybę kosmose.

1961 metų sausio 31 dieną Hamas pradėjo savo misiją, pavadinimu „MR-2“. Tačiau beveik tuoj pat prasidėjo ir trukdžiai. Skrydžio trajektorija nuo planuotos nukrypo laipsniu aukščiau, o tai reiškė, kad kosminis aparatas vietoje planuoto 185 kilometrų aukščio pasiekė 253 kilometrų aukštį. Dėl to ėmė kristi deguonies lygis.

Šešias skrydžio minutes Hamas išbuvo nesvarumo būsenos – tuo metu jo kapsulė skriejo dangumi maždaug 8 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Praėjus 16 minučių ir 39 sekundėms kapsulė nukrito į Atlanto vandenyną. Gelbėtojams ją pasiekus, Hamas dėkingai paėmė obuolį ir pusę apelsino.

Per šią misiją jis nenukentėjo ir po to dar 17 metų gyveno Vašingtono nacionaliniame zoologijos sode. Šiaurės Karolinos zoologijos sode jis nugaišo sulaukęs 25-erių.

Tačiau kosmoso varžybos šiuo skrydžiu nesibaigė. Nors amerikiečiai galėjo pasigirti į kosmosą pasiuntę primatą, rusai tvirtino, kad skrydis buvo suborbitinis, tai yra, jis vyko ne tiksliai aplink Žemę.

1961 metų balandžio 12 dieną rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi. Po mėnesio šiomis pėdomis pasekė ir amerikiečiai – gegužės 5 dieną Alanas B. Shepardas tapo pirmuoju astronautu.

   

Facebook komentarai