Helovino geomagnetinei superaudrai sukako 10 metų (Video)

Helovino magnetinei superaudrai, įvykusiai 2003-aisiais, sukanka 10 metų. Tąsyk spalio 28 d. tiesiai į Žemę išsiveržė žybsnių galingumo skalės ribas pranokęs X 17 žybsnis (skalės "lubos" – X 10) ir jį lydėjęs vainikinės masės išsiveržimas. Žybsnis buvo toks galingas, kad jį filmavusių zondų "akyse" pažiro protoninės kibirkštys.

2003-iųjų spalį ir lapkritį, per patį 23-iojo Saulės aktyvumo ciklo piką, įvyko keletas itin galingų žybsnių ir plazmos išsiveržimų – vienas jų patenka į galingiausių per visą Saulės stebėjimų istoriją gretas. Saulės stebėtojams visa serija žvaigždėje vykusių įvykių žinoma kaip 2003-iųjų Helovino geomagnetinė superaudra.

Didžiulių neramumų Saulėje, o vėliau ir Žemėje, kaltininke tapo nepaprastai didelė ir magnetiškai komplikuota saulės dėmė Nr. 486. 2003 m. spalio 28 d., 14:10 val. Lietuvos laiku joje įvyko nuožmus X 17 žybsnis. Po jo toje pačioje Saulės srityje įvyko itin galingas vainikinės masės (plazmos) išsiveržimas. Blogiausia tai, kad dvigubas šūvis buvo nukreiptas tiesiai į Žemę.

Saulę stebinčių kosminių zondų (konkrečiai – zondo SOHO) objektyvuose dėl tokio dalelių ir plazmos pliūpsnio sukelto triukšmo pažiro kibirkštys – šis epizodas pavadintas "Baltuoju sniegu". Jį sukėlė zondų jutiklius bombardavę protonai. Milžiniško vainikinės masės išsiveržimo metu tiesiai į Žemę paleista plazma skriejo pašėlusiu 2 000 km/s greičiu.

O plazmos debesies priekyje skriejo didelės energijos dalelių avangardas, kuris Žemėje sukėlė nepaprastai galingą spindulinę audrą (angl. – radiation storm) – ši netilpo į jokias skales. Įvykis sutrikdė daugybės dirbtinių Žemės palydovų darbą, o vieną išvedė iš rikiuotės. Po paros, spalio 29 d. zondų GOES magnetometrai užfiksavo didžiulį saulės vėjo stiprumo pokytį. Jis bylojo atskriejant vainikinės masės išsiveržimo metu išsviestą plazmos debesį. Netrukus jis pasiekė Žemės magnetinį lauką.

Tada mūsų planetos atmosferoje prasidėjo viena galingiausių geomagnetinių audrų per visą astronominių stebėjimų istoriją. Ji buvo įvertinta kraštutiniu G5 balu pagal NOAA skalę. Šiaurės pašvaistės tomis naktimis buvo matomos net Floridoje ir Afrikoje.

Saulės superaudra trumpųjų radijo bangų diapazone sukėlė chaosą. Tuo pat metu ultratrumpųjų bangų diapazone sukėlė reiškinį, kurį radijo mėgėjai pavadino pašvaistės radijo ryšiu (angl. – aurora radio opening): jam esant radijo mėgėjai pašvaistės zonoje gali užmegzti ryšį su kitais mėgėjais nukreipdami antenas šiaurėn, pašvaistės zonos kryptimi. Signalas tada sklinda lydimas charakteringo iškraipytų vibracijų garso.

Priminsime, kad, pagal astronomų prognozes, Saulė šiemet turi pasiekti 24-ojo ciklo piką. Per pastarąją savaitę (pastarąsias 7 dienas) žvaigždėje įvyko galybė vidutinės ir didelės galios žybsnių bei vainikinės masės išsiveržimų.

Naujausias Saulės šūvis įvyko šiandien (spalio 30 d.). Viena iš seniausiai susidariusių saulės dėmių Nr. 1875 atsisveikinimui paleido X 2,3 klasės žybsnį, kuris tapo penktu galingiausiu žybsniu per 24-ąjį saulės ciklą. Laimei, ši dėmė jau nusisukusi nuo Žemės, tad vakarų kryptimi skriejančios dalelės mūsų planetos nekliudys. Žybsnis įvyko 00:54 val. Lietuvos laiku, dešiniajame Saulės disko krašte.

Jūsų dėmesiui – vaizdo siužetas apie 2003-iųjų Helovino geomagnetinę superaudrą:

   

Facebook komentarai