Holografinis kompiuteris: pirmieji įspūdžiai (Video)

Trečiadienį korporacija „Microsoft“ be įvairių naujovių, kurios atsiras „Windows 10“ operacinėje sistemoje, pristatė ir stulbinantį holografinį kompiuterį, kurį net penkerius metus sugebėjo kurti taip, kad nuolat šniukštinėjančių žurnalistų nepasiektų nė cyptelėjimas apie tokią naujovę. O iškart po naujovių pristatymo žurnalistai, dalyvavę pristatyme, galėjo patys išbandyti, ko vertas „HoloLens“ kompiuteris.

Savo įspūdžiais apie naujovę dalinosi IT naujienų leidinio „The Verge“ žurnalistai.

„HoloLens“ technologijos demonstracija (tiksliau, keturios demonstracijos) buvo labai kruopščiai surežisuota ir įdėmiai prižiūrima, tačiau žurnalistus paliko be žado. Jie galėjo ant stalo pažaisti „Minecraft“ ir taisė šviesos jungiklį pagal instrukcijas, jiems perduodamas holografiniu būdu. Ir ne tik.

Beje, įdomu tai, kad „Microsoft“ į savo laboratorijas, kuriose vyksta „HoloLens“ kūrimas ir bandymai, žurnalistus įleido tik saugykloje palikus visus iki vieno įrašančius įrenginius – vaizdo kameras, fotoaparatus, telefonus ir diktofonus. Vienoje pažangiausių IT bendrovių pasaulyje savo mintims užsirašyti teko naudotis popieriumi ir pieštuku.

Bet, anot „The Verge“ žurnalistų, tai buvo tik menkas nemalonumas, kurį su kaupu atpirko tai, ką jie pamatė ir išbandė. Tai, pasak jų, yra pati įdomiausia technologija, atsiradusi po „Oculus Rift“ pristatymo. Ir šiek tiek į ją panaši: abi perkelia žmogų į virtualų (ar pusiau virtualų) pasaulį, abiem naudojamasi ant galvos užsimaukšlinus keistą aparatą, abiejų naudotojai lyg idiotai krykštauja matydami tai, ko nemato niekas kitas. Ir abi technologijos dar neišbaigtos – vis dar bandoma ieškoti sąveikos su virtualiais objektais, į valdymo būdų.

„The Verge“ žurnalistų manymu, pati įspūdingiausia demonstracija buvo „Minecraft“ žaidimas realioje aplinkoje. Nors šio žaidimo kūrėjus „Mojang“ įsigiję „Microsoft“ virtualų žaidimą pavadino „Building Blocks“ - tai reiškia, kad korporacija nenori įsipareigoti sukurti pilnai holografinę žaidimo versiją.

Pats kompiuteris atrodo gana sudėtingai: po kaklu pakabinama nedidelė, bet gana sunki dėžutė, kurioje slypi visa kompiuterio skaičiuojamoji galia. O ant galvos maukšlinamas šalmas yra sudarytas iš lęšių, nedidelių projektorių, judesio jutiklių, mikrofonų ir garsiakalbių. Ir dar vien dievai (ar „Microsoft“ inžinieriai) žino ko. O užsidėjus tokį šalmą tiesiai prieš akis, naudotojo regėjimo lauke, atsiranda ekranas.

„Ekranas regėjimo lauke“ yra turbūt tinkamiausias apibūdinimas tam, kokį vaizdą pateikia „HoloLens“. Į virtualų pasaulį tarsi ir pasineriama, bet tuo pačiu liekama ir realioje aplinkoje, virtualūs objektai tikrųjų neuždengia. Naudotojas gali atskirti, kur baigiasi holografiniai stebuklai ir prasideda realūs objektai.

O kai pažiūrite į šalia esantį staliuką, ant jo paviršiaus matote pilį. Ji nėra permatoma ir raibuliuojanti tarsi miražas, tačiau ir nėra visiškai reali. Ji tiesiog yra, nejudamai prisiklijavusi prie stalo paviršiaus ir reaguoja į jūsų galvos judesius. Jokio stabdymo, jokio trukčiojimo – tikras stebuklas ant stalo.

Ir nors kompiuterio akiniai prie nosies prisispaudę iki skausmo stipriai, šypsenos nuo veido tai jokiu būdu nepanaikina.

Demonstracijos metu žurnalistams nebuvo leidžiama pilies liesti, bet jiems buvo pademonstruota, kaip isšprogdinus pilies grindis po stalu atsiveria ant grindų esančių virtualių objektų vaizdas, kaip išsprogdinus sieną pro skylę išskrenda šikšnosparniai ir dar daug kitų šaunių dalykų.

Panašiai įspūdinga buvo ir „Skype“ demonstracija. „Microsoft“ žurnalistams pasiūlė pataisyti šviesos jungiklį instrukcijas gaunant nuotoliniu būdu. Žurnalistas buvo pasodintas priešais įrankių rinkinį ir jungiklio lizdą su išluptais laidais. Kilstelėjus galvą pasirodė „Skype“ vartotojo sąsaja, kurioje buvo galima pasirinkti, kam paskambinti. Atsidarė mažas vaizdo skambučio langelis ir prasidėjo realus jungiklio taisymas virtualiu būdu.

Kitame ryšio gale buvo „Microsoft“ inžinierė. Žurnalistas ją matė ir girdėjo, o ji matė tiksliai tai, kas buvo žurnalisto regėjimo lauke – vaizdas buvo perduodamas per „Skype“. Tai buvo tarsi techninės pagalbos skambutis elektrikui, tik gerokai technologiškai pažangesnis. Jos vaizdo langelis buvo įsegtas virš lempos. Pasukus galvą šis langas nebesimatydavo, o pažvelgus atgal jis ir toliau patikimai kybojo virš tos pačios lempos. Inžinierė rodė kiekvieną veiksmą, kurį reikia atlikti norint pataisyti jungiklį. Jausmas, anot žurnalisto, buvo keistai natūralus, jam nereikėjo nieko konfigūruoti, mokytis jokių gudrių valdymo gestų.

Kol inžinierė pasakojo, kurių realių ant stalo gulinčių įrankių prireiks, buvo atkreiptas ir dėmesys į sieną su kyšančiais laidais. Inžinierė rankomis nupiešė, kaip į sieną įstatyti jungiklį. Vėliau tai „TheVerge“ žurnalistui pasirodė visiškai siurrealistiška, bet tą akimirką bendravimas atrodė labai natūralus – tiesiog atrodė, kad geras patyręs elektrikas pirštu rodo ką padaryti. Tokiu būdu laidai buvo sujungti, elektra įjungta ir patikrintas jungiklio veikimas.

Kitaip tariant, tikrų tikriausias ūkio darbas buvo atliktas naudojant keistą šalmo, papildytosios realybės ir „Skype“ kombinaciją. Galima pamanyti, kad panašios informacijos galima būtų rasti ir „Youtube“ vaizdo įrašuose, bet tai – visai kitas lygis. O įsivaizduokite, kad chirurgas vykdo sudėtingą operaciją ir tuo pačiu metu jam padeda bei realiu laiku pastabas rašo labiau patyręs kolega, esantis kažkur kitoje planetos pusėje. Mokymosi ir bendradarbiavimo patirtį šis aparatas tikrai gali pakeisti.

Kitoje „Microsoft“ demonstracijoje „HoloLens“ prototipais tiesiogiai naudotis neleista – žurnalistai stebėjo, kaip „Nickas“ (išgalvotas „Microsoft“ inžinieriaus vardas – laboratorijoje darbuotojo tokiu vardu nėra) skaitmeninėje erdvėje manipuliuoja objektais, iš kurių konstravo koalą ar nedidelį sunkvežimį. Buvo rodoma, kaip dizaineris juda realioje erdvėje bei kokiais objektais tuo pačiu metu jis manipuliuoja virtualioje erdvėje.

Šios demonstracijos tikslas – įtikinti, kad „HoloLens“ gali sukelti naują kūrybingumo protrūkį, o projektuotojai ir dizaineriai savo projektus galėtų kurti praktiškai be jokio išankstinio apmokymo. Suprasti, koks daiktas yra tau prieš akis, yra kur kas lengviau jeigu tas daiktas guli tavo svetainėje, o ne yra nupieštas „AutoCad“ programos ekrane.

Bežiūrint demonstraciją, „The Verge“ žurnalistas įžvelgė ir naujojo kompiuterio trūkumus. Pavyzdžiui, komandos jam buvo perduodamos ribotu būdų kiekiu: žvilgsniu (galva nukreipiama į ką nors), „oriniu paspaudimu“ (AirTap – pirštu nupiešiamas vienetas ir pirštas leidžiamas žemyn tarsi spaudžiant mygtuką), balsu (pateikiamos komandos, dažniausiai – pakeisti naudojamą virtualų įrankį), pele (o tai visai įdomu – įranga, kuria valdomi įprastiniai kompiuteriai, nepraranda aktualumo ir su „HoloLens“).

Sąrašas lyg ir netrumpas, bet toli gražu nepakankamas. Tikrai smagu matyti virtualius objektus taip, tarsi jie būtų realios aplinkos dalis, tačiau erzina supratimas, kad su jais dar negalima elgtis tarsi su tikrais daiktais.

Štai pavyzdžiui viena iš demonstracijos akimirkų – padangos užmovimas sunkvežimui: demonstracijos vykdytojas turėjo išsilenkti ir pasukti savo galvą taip, kad jo žymeklis būtų tiksliai toje vietoje, kad ratas užsimautų ant ašies. Bet ar ne lengviau būtų sunkvežimį pasisukti į patogią poziciją, o paskui pirštais užmauti ratą?

Juk mūsų rankos yra nepalyginamai vikresnės už kaklą, smulkiųjų judesių kontrolė tikslesnė, o daiktus tarp pirštų galima vartyti įvairiais būdais, įvairiomis kryptimis, įvairiu stiprumu ir kitais niuansais, kurios išnaudoti gali tik pirštai.

Bet kad žurnalistai epr daug neniurzgėtų dėl nepatogaus kompiuterio valdymo, juos „Microsoft“ papirko virtualiu būdu sukurtomis ir realiu 3D spausdintuvu atspausdintomis koalomis, kurių viduje buvo USB atmintinė.

Paskutinę demonstraciją „Microsoft“ parengė kartu su NASA – jos tikslas yra suteikti mokslininkams galimybę patogiau pamatyti tai, ką Marse mato aparatas „Curiosity“. „HoloLens“ marsaeigio matomus vaizdus atvaizduoja ne įprastame kompiuterio ekrane panoraminio vaizdo pavidalu – jis kambarį, kuriame yra šio kompiuterio naudotojas, paverčia Marsu. Todėl naudotojas turi neįtikėtiną galimybę apsilankyti planetoje, kurioje tikriausiai niekada neteks pabuvoti realiu būdu.

Tiesa, regėjimo laukas pasirodė kiek per daug ribotas, kad galima būtų pamiršti, jog esama vis dar Žemėje.

Bet norint įdėmiau pasižiūrėti į uolienas galima buvo pritūpti, o įdomesnes vietas tolesniems tyrinėjimams pasižymėti vėliavėlėmis. Turbūt įdomiausia šio eksperimento dalis buvo aplinkos valdymas įprastine pele: paėmus ją į ranką, žymeklis atsirado ant grindų tiesiai prie naudotojo kojų ir leido dėliotis ženklelius virtualioje aplinkoje.

Ir šiame netikrame Marse buvo galima jaustis panašiai, kaip taisant elektros jungiklį: NASA inžinierius iš savo pusės taip pat dėliojo vėliavėles Marso paviršiuje, tose vietose, į kurias siūlė atkreipti dėmesį.

Apibendrinant, „The Verge“ nusprendė, jog „HoloLens“ - pati „Microsoft“ ambicingumo viršūnė. Tai yra labai rimta avantiūra, galinti nusakyti „Windows“, „Microsoft“ ir visų informacinių technologijų apskritai ateitį. Ši kompanija šiek tiek pavėlavo įšokti į mobiliųjų technologijų traukinį, todėl tenka vytis smarkiai į priekį nušuoliavusius konkurentus, tačiau kitoje naujų technologijų bangoje „Microsoft“ ketina būti lyderiu, rodančiu kryptį.

Esminis klausimas – ar „HoloLens“ tikrai ta kita naujų technologijų banga?

   

Facebook komentarai