Kaip išsiduoda kalėjimuose tupintys telefoniniai sukčiai?

Bendradarbiaudami su teisėsauga, Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo blokuoti telefoniniu sukčiavimu įtariamų asmenų numerius ir net pačius telefonus. Nors nei policija, nei patys operatoriai neatskleidžia slaptojo algoritmo, pagal kurį nustatomi įtartini numeriai, sistema nėra tokia sudėtinga, kaip gali atrodyti.

Anksčiau buvo svarstoma Lietuvos kalėjimuose apskritai blokuoti mobilųjį ryšį ir net buvo paskelbtas konkursas pirkti tam skirtą techninę įrangą. Tačiau ši sistema taip ir nepradėjo veikti, o žiniasklaidoje ir toliau mirgėjo pranešimai apie kalėjimuose uždarbiaujančius telefoninius sukčius.

Keliems Liberalų sąjūdžio politikams anksčiau šįmet pateikus pasiūlymus blokuoti ne ryšį, o pačius telefonus, kuriais sukčiaujama, ši idėja kurį laiką buvo svarstoma valdžios kabinetuose ir aptarta su mobiliojo ryšio operatoriais. Praėjusią savaitę pranešta, kad idėja virto kūnu ir vos per vieną dieną buvo užblokuota per 100 įtariamų telefonų.

„Su telefoniniais sukčiais kovosim, kaip ir kovojom – toliau atliksim ikiteisminius tyrimus ir stengsimės nustatyti asmenis, kurie galimai sukčiauja. Taip pat papildoma priemonė – analizuojami visi skambučiai, sujungimai. Pagal tam tikrą algoritmą išskaičiavus, kad tai galimai sukčiaujantys asmenys, jie kartą per parą bus užblokuojami. Bus užblokuojami tiek telefono numeriai, tiek patys aparatai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį Policijos departamente Vilniuje sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris, kurį citavo agentūra BNS.

„Jūsų telefonas įtariamas sukčiavimu, jis yra blokuojamas“, – siunčiamą tekstą į sukčiavimu įtariamą telefoną pacitavo E. Šileris. Jeigu asmuo nesutiks, kad jo telefonas būtų užblokuotas ir bus įrodyta, kad jos nenaudotas sukčiavimui, blokavimas bus panaikintas. Vieno telefono blokavimas dabar jau yra panaikintas – nustatyta, kad įvyko klaida, sukčiavimas iš jo nebuvo vykdytas.

Žurnalistų paklaustas, kodėl tokios priemonės policija nesiėmė anksčiau, nes Lietuvoje sukčiavimai telefonu jau vykdomi dešimtmetį, E. Šileris atsakė, kad ilgai buvo analizuojama teisinė bazė. Buvo nuomonių, kad telefonus galima blokuoti tik pakeitus įstatymus, tačiau policija išanalizavo įstatymus ir nustatė, kad telefonų blokavimo galima imtis ir dabar. Pagal rastų telefonų skaičių pirmauja Alytaus ir Marijampolės pataisos namai. Pasak E. Šilerio, Kalėjimų departamento pareigūnai mano, kad telefonai į įkalinimo įstaigas patenka dėl to, kad jos nėra įrengtos taip, kaip turėtų būti.

„Tik kalėjimų perkėlimas į nuošalesnes vietoves, sakykim, į nuošalesnes, kaimo vietoves, išspręstų šią problemą daug geriau. Kodėl Pravieniškėse telefonų ir sukčiavimų mažiau? Todėl, kad Pravieniškės yra nuošaliau, sudėtingesnis privažiavimas“, – sakė E. Šileris.

Mobiliojo ryšio operatoriai nurodo, kad užblokuoti gali ne tik kortelę, bet ir telefono aparatą. Pastaruoju atveju užblokuojamas telefono IMEI (tai – unikalus gaminio kodas) ir tokiu aparatu apskritai nebegalima nei paskambinti, nei išsiųsti SMS, net pakeitus kortelę.

Visi mobiliojo ryšio operatoriai lyg susitarę nutyli, kaip nustatomi įtariami telefoniniai sukčiai. Esą atskleidus tokią informaciją, ja galėtų pasinaudoti sukčiai.

„Dėl blokavimo sistemos įgyvendinimo su Lietuvos kriminalinės policijos biuru bendradarbiaujame jau kurį laiką, įdiegėme reikalingą programinę įrangą. SIM kortelės ir/ar IMEI blokuojami pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą blokavimo algoritmą“, – teigė „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Laura Bielskė. Panašūs buvo ir kitų operatorių atsakymai.

Visgi sužinoti algoritmo pagrindą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Jį viešai atskleidė tie patys liberalai, Vitalijus Gailius ir Remigijus Šimašius, siūlę įgyvendinti šią sistemą.

Politikai pastebėjo, kad visi telefoniniai sukčiai kalėjimuose naudoja išankstinio mokėjimo korteles. Be to, konkrečios kortelės visuomet veikia tose pačiose mobiliojo ryšio celėse ne trumpiau kaip 7 dienas – juk akivaizdu, kad įkalinimo įstaigose esantys sukčiai negali keisti savo buvimo vietos. Be to, duomenys rodo, kad nusikaltėliai dažniausiai skambina į stacionarius telefonus, taigi belieka atfiltruoti korteles, iš kurių per tam tikrą atliekama daugiau nei 20 skambučių į TEO tinklą.

Jei visgi algoritmas suveiktų neteisingai ir būtų užblokuotas telefonas, kuriuo nebuvo sukčiaujama, klientui tektų apsilankyti mobiliojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis naudojasi, salone.

Praėjusiais metais policijos įstaigose pradėti 637 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, padarytų pasinaudojant judriojo ryšio telefonais, kai nustatyta, kad buvo skambinta iš laisvės atėmimo vietų. Sukčiai iš savo aukų išviliojo per 2,6 mln. Lt.

   

Facebook komentarai