Kaip Kinija keičia pasaulį

Valdančioji Kinijos komunistų partija susitiks lapkričio 8 dieną, kad užantspauduotų pokyčius, kurie nustatys šalies lyderių elgesį per ateinantį dešimtmetį. „BBC“ pateikia 8 priežastis, dėl kurių pasaulis turėtų stebėti ir domėtis, kas šiomis dienomis vyksta Pekino Didžiosios liaudies salės slaptuosiuose koridoriuose.

Tapti turtingu yra garbinga

Praėjo jau 35 metai po to kai pasirodė šis patrauklus ankstesniojo lyderio Dengo Xiaopingo sukurtas šūkis, pranešęs apie Kinijos atsivėrimą pasauliui ir nuvedęs iki didžiausios ekonominės sėkmės žmonijos istorijoje.

Šalies ekonomika nuo apytiksliai lygios Italijos ekonomikai išsirutuliojo į antrą pagal dydį ekonominę supergalią. Kol vėl pasikeis Kinijos lyderių karta (2022), Kinija jau gali kovoti su JAV dėl pirmosios ekonominės supergalios statuso.

Ši transformacija pakeitė viso pasaulio verslą. Pigios kiniškos prekės leido numušti kainas visoms vakarietiškoms prekėms nuo šluosčių iki mobiliųjų telefonų. Kinija dabar yra didžiausias investuotojas Afrikoje ir siekia, jog šis kontinentas pamirštų Europą bei JAV ir atsigręžtų į Aziją. Be to Kinija yra išpirkusi didžiausią JAV vyriausybės skolos dalį iš visų užsienio šalių.

Pagrindinis klausimas yra, ar Kinijos lyderiai ir toliau gali palaikyti ekonomikos augimą tokiais pat tempais ir padėti atsigauti visam pasauliui. Šis augimas taip pat turėtų padėti sukurti didžiausią pasaulyje vidurinę klasę.

Kinija augo taip greitai, kad buvo mažai laiko svarstymams, kokia kaina yra mokama aplinkos atžvilgiu.

Rezultatai yra sukrečiantys. Greita industrializacija ir statybų bumas 2007 metais pavertė Kiniją pirmaujančia pasaulyje valstybe pagal išmetamų šiltnamio effektą sukeliančių dujų kiekį. Kiekvienais metais tai sukelia nuo 500 iki 750 tūkst. ankstyvų mirčių.

Tačiau žala padaroma ne tik Kinijos viduje. Tarša dėl suaktyvėjusio oro transporto nešama per sienas į kaimynines valstybes, o per Ramųjų vandenyną – ir prie JAV pakrančių. Kinijos lyderiai dabar atrodo pasiruošę valymo darbams, tačiau dėl jau padarytos žalos mastų tai atrodo bauginanti užduotis.

Visa tai reiškia, kad Kinija bus dėmesio centre siekiant susitarimų dėl klimato kaitos.

Mokyti vaikus mandarinų kalbos?

Kinija visada žavėjo Vakarus, tačiau jos kaip ekonominės supergalios iškilimas sukėlė naują susižavėjimo kinų kalba ir kultūra bangą.

Prieš 30 metų vakaruose buvo žinomi tik paslaptingieji Kinijos lyderiai. Dabar aktorė Zhang Ziyi, krepšininkas Yao Ming arba menininkas Zhang Xiaogang yra visame pasaulyje garsūs asmenys.

Mokyklos Europoje ir JAV ėmė siūlyti mandarinų kalbos pamokas vaikams nuo 6–erių metų.

Kinijos vyriausybė stengėsi pasinaudoti šia laikotarpio dvasia ir padėjo steigtis keliems šimtams Konfucijaus Institutų įvairiose šalyse, kurių tikslas yra kinų kalbos mokymas ir kartu minkštosios galios didinimas.

Kinija vartoja frazę „taikus iškilimas“ siekadama nuraminti susirūpinusius kaimynus, kad šita nauja ekonominė galia nepavirs į skriaudėją. Tačiau teritoriniai ginčai su Japonija, Filipinais ir Vietnamu bei juntama įtampa su JAV skatina šia frazę vertinti kritiškai.

Kinijos Liaudies išsilaisvinimo armija yra didžiausia pasaulyje, turinti 3 milijonus kareivių ir sparčiai augantį biudžetą. Pirmasis Kinijoje pagamintas lėktuvnešis jau naudojamas, tai pat manoma, jog yra daug investuojama į slaptąsias technologijas, kosminį karą ir kibernetinį saugumą.

Tai yra naturalus vystymąsis tokio dydžio ir galingumo šaliai.

Ankstesnis Kinijos ambasadorius Prancūzijoje teigia, kad kiekviena šalis turi rūpintis savo saugumu ir teritoriniais interesais, tačiau tai nereiškia, kad Kinija gali tapti agresyvi.

Pagrindinis klausimas yra, kaip Kinijos naujieji lyderiai taikys šią savo politiką santykiuose su JAV.

Kinijos komunistų partija šimtmetį iki jos atėjimo į valdžią 1949 metais vaizduoja kaip Vakarų vykdytą šalies pažeminimą. Sėkminga Kinijos kosmoso programa tapo įrodymu, kad šalis jau atgavo savo tarptautines pozicijas.

Jau išsiuntusi neįvardytą erdvėlaivį, skriejantį aplink mėnulį, 2013 metais Kinija planuoja išsiųsti pirmąjį zondą, nusileisiantį ant mėnulio. Yra kalbama ir apie preliminarius žmonių išsilaipinimo mėnulyje planus, tačiau datos dar nenumatytos.

Dramblių, raganosių, rajų... galas

Praturtėję kinai kaltinami nykstančių rūšių naikinimo skatinimu, nes nuolat didėja afrodiziakų, ornamentų ir specialių patiekalų poreikis.

Tūkstančiai afrikietiškų dramblių kiekvienais metais yra nužudomi dėl dramblio kaulo, kurį labai vertina kinų amatininkai. Kinijos vyriausybė yra kritikuojama dėl per menkos dramblio kaulo prekybos kontrolės.

Ekonominės reformos ne tik pakėlė šimtus milijonų žmonių iš skurdo, tačiau ir sukūrė labai godžių vartotojų sluoksnį. Pavyzdžiui, dabar Kinija suvartoja penkis kartus daugiau kiaulienos nei 1979 metais, o Kinijoje auginama apie 460 milijonų kiaulių (pusė viso pasaulio produkcijos).

Ateityje Kinijos problemos tik augs, nes šalis bando pamaitinti 21 proc. pasaulio populiacijos naudodama tik 9 proc. kultivuojamos žemės. Ekspertų teigimu, visiems teks priprasti prie aukštesnių maisto kainų, o Kinija pirks vis daugiau žemės kitose šalyse.

Vos 1995 metais kreipimąsis dėl dokumentų, reikalingų išvykti iš Kinijos, buvo pusės metų ilgumo biurokratinė procedūra, tad tą daryti galėjo beveik išimtinai tik valdininkai.

Dabar tai gali būti padaryta per kelias dienas, tad milijonai kinų naudojasi šia nauja galimybe ir keliauja į užsienį kaip turistai ir studentai.

Kinai kaip turistai savo išlaidomis nusileidžia tik Vokietijai ir JAV. Dauguma keliauja sąlyginai netoli namų, t.y. į Hong Kongą, Tailandą ar Macau. Tačiau susidomėjimas JAV ir Prancūzija taip pat greitai auga. Visuose didžiuosiuose turistiniuose miestuose ekskursijos kinų kalba tampa būtinos.

Kiekvienais metai studijuoti į užsienį išvyksta apie 300 tūkst. kinų. Studijomis užsienyje jie nori užsitarnauti pagarbą ir taip lengviau susirasti darbą Kinijoje.

Planetos pirkimas

Turtai, sukurti Kinijoje, užplūdo pasaulį.

Kinijos paklausa užkėlė kainas tokių prekių kaip varis, kuris reikalingas infrastruktūros ir miestų plėtrai. Taip pat jos ekonominis iškilimas leido sustiprinti Europos prabangos prekių, pavyzdžiui, „Louis Vuitton“ ir „Hermes“, rinką. Šios prekės yra be galo populiarios Kinijoje, kur yra labai svarbus statusas ir klesti dovanų dovanojimo kultūra.

Dar vienas prekybinis „burbulas“ yra kinų menas. Trys iš dešimties brangiausių paveikslų, parduotų 2011 metais, buvo sukurti kinų menininkų. Tarp jų ir brangiausiai parduotas kūrinys – Qi Baishi paveikslas kainavęs 57.2 milijono dolerių.

Nauja tikėtina šios plėtros fazė bus Kinijos industrinių gigantų kėlimasis į užsienį ir kompetencijos paieškos.

Tai bus gana kontroversiškas procesas, kadangi dauguma šių įmonių yra valdomos Komunistų partijos. Tokiose sferose kaip telekominikacijos ir energija, atsiradusi konkurencija gali sukelti didelių nesutarimų su Vakarais.

   

Facebook komentarai