Kaip kryžiuočiai ginasi nuo vagilių skruzdžių?

Nedaugelis žino, kad vienas didžiausių kai kurių vorų priešų yra skruzdėlės. Jos ne tik dideliais būriais gali užpulti voragyvius, bet ir juos… apvogti. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad būtent kryžiuočiai vorai efektyviau ginasi nuo šių „nusikaltėlių“, besitaikančių į jų gyvybę, maistą ir kiaušinėlius.

Pasirodo apsaugos sistema „sumontuota“ jų voratinkliuose. „Pastebėjome, kad skruzdėlės vengia kryžiuočių šeimos vorų voratinklių, nors toje pačioje aplinkoje gyvenantys kiti vorai turi nuolat fiziškai kovoti su įsibrovėlėmis, – Livescience.com teigė studijos autorius Daiqin Li. – Iš karto kilo įtarimas, kad voratinklyje turėtų būti kažkokių cheminių medžiagų, kurios atbaido skruzdėles.“

Mokslininkų grupė surinko keletą laisvėje gyvenančių Nephila antipodiana vorų voratinklių ir ištyrė jų sudėtį. Tyrimo metu paaiškėjo, kad skruzdėlės ypač vengia cheminės medžiagos pyrolidiono-2. Jo bijojo visos tirtos skruzdėlių rūšys, būdingos regionui, iš kurio buvo surinkti voratinkliai. Skruzdžių neviliojo net „nemokamas“ skanėstas – jos nelipo per šilko gijas, išteptas minėtu chemikalu.

„Kryžiuočiai geba į audžiamų voratinklių sudėtį „įmaišyti“ pyrolidiono-2, kuris atbaido skruzdėles. Šis chemikalas taip pat sustiprina voratinklį, padaro jį elastingesnį ir lipnesnį“, – pasakojo D. Li.

Mokslininkai taip pat atrado ir tai, kad jaunų vorų voratinkliai šios medžiagos neturi, tačiau jų šilko gijos būna per plonos ir, neatlaikiusios skruzdėlių svorio, nutrūksta.

Tačiau tyrėjai vis dar nežino kaip ir kada vorai pasigamina šį chemikalą – ar jis yra sudėtinė voratinklių gijų dalis, ar tik suaugę vorai ima juo specialiai tepti savo tinklus. Nėra visiškai aišku ir kaip veikia pats chemikalas. Mokslininkai įsitikinę, kad jokio specifinio kvapo jis neskleidžia, tad kol kas laikomasi nuomonės, kad skruzdėlės bijo jo „skonio“.

Tik tos skruzdėlės, kurios tiesiogiai turėjo kontaktą su voratinkliu, laikėsi nuo jo atokiau. Paaiškinimas galėtų slypėti pačiame chemikale. Yra žinoma, kad toks pat chemikalas aptinkamas kai kurių rūšių skruzdėlių liaukose. Šiose liaukose gaminami chemikalai, pranešantys kitoms kolonijos narėms apie gresiantį pavojų. Taigi gali būti, jog kryžiuočiai apgauna skruzdėles, skleisdami jų pačių naudojamą pavojaus signalą.

„Kryžiuočiams ypač pavojingos skaitlingos skruzdėlių grupės. Šios rūšies vorai neturi nuodų, todėl nuo jų apsiginti gali tik fizine jėga. Tačiau panašu, jog evoliucijos eigoje, vorai galėjo išmokti ir subtilesnių kovos technikų. Kam kovoti su priešu, kai gali jį atbaidyti pasinaudodamas juo pačiu?“ – retoriškai klausė eksperimento bendradarbis Melburno universiteto (Australija) mokslininkas Markas Elgaras.

   

Facebook komentarai