Kaip lengvai „pasverti“ supermasyvias juodąsias skyles? (Video)

Astrofizikai rado būdą, kaip netolimoje ateityje bus galima greitai ir efektyviai matuoti supermasyvių juodųjų skylių masę dešimtyse tūkstančių mums artimiausių galaktikų. Apie tai pranešė žurnalas „Nature“.

Naujasis metodas remiasi šaltų anglies monoksido (CO) dujų, paprastai vadinamų smalkėmis, judėjimo galaktikų centruose stebėjimu per milimetrinių bangų diapazone veikiančius radijo teleskopus. Antai greičio gradiento skaičiavimai galaktikos NCG4526 dujų debesyse leido mokslininkams nustatyti šios galaktikos centre esančios supermasyvios juodosios skylės masę. Ji sudaro 450 mln. mūsų Saulės masių: tokia milžiniška masė yra palyginti reta net tarp supermasyvių juodųjų skylių.

Anksčiau supermasyvių juodųjų skylių masė buvo skaičiuojama arba matuojant žvaigždžių judėjimo greitį įvairiose galaktikos srityse, arba tiriant karštąsias dujas juodųjų skylių prieigose. Pirmuoju metodu dėl įvairiakrypčio žvaigždžių judėjimo gaunami tik apytikriai masės skaičiavimų rezultatai. Antrasis metodas tikslesnis, tačiau apsiriboja tik artimiausiomis galaktikomis, nes remiasi spinduliavimu, kurį smarkiai sugeria tarpžvaigždinė medžiaga.

Skelbiama, kad naujasis supermasyvių juodųjų skylių masės matavimas gali būti naudojamas dešimtyse tūkstančių galaktikų, esančių iki 224 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės. Kad būtų galima sudaryti išsamų juodųjų skylių masių katalogą šioje visatos dalyje, pakaks milimetriniame diapazone veikiančių radijo teleskopų surinktų duomenų. Šių metų pavasarį turėtų būti baigta didžiausios tokio tipo obervatorijos ALMA, susidedančios iš 66 teleskopų, statyba. Ji statoma Čilėje.

Pasak mokslininkų, ALMA pajėgumų duomenų surinkimo prasme pakaks, kad tokį tyrimą NCG4526 būtų galima atlikti vos per 10 minučių.

Šiame vaizdo siužete – ALMA observatorijos radijo teleskopai.

   

Facebook komentarai