LSAS: bendrojo priėmimo sistema neužtikrino valstybės finansavimo gabiausiems

Esminės bendrojo priėmimo sistemos klaidos kartojasi antrus metus iš eilės – tokias išvadas parengė LSAS taryba, peržiūrėjusi dvejų metų priėmimo rezultatus.

Išvadose teigiama, kad kaip ir pernai, šiemet buvo neužtikrintas pakankamas moksleivių profesinis orientavimas, dėl kurio sumažėtų besirenkančių populiarias, bet neperspektyvias specialybes, neįgyvendinti studentų perskirstymo tarp sektorių tikslai, dėl ko, kaip ir pernai į universitetus stojo didesnė dalis abiturientų, neužtikrinta, jog aukštosios mokyklos konkuruos siūlydamos geresnę studijų kokybę, o ne dėl didesnio studentų skaičiaus, neužtikrintas valstybės finansavimas gabiausiems, nors po visų priėmimo etapų liko neišdalintų studijų krepšelių. Išvadose siūloma peržiūrėti ir motyvacinio testo į pedagogines studijas organizavimą.

„Priėmimo sistema į aukštąsias mokyklas neužtikrina, kad valstybės finansavimą gautų gabiausieji - net ir pasibaigus trečiajam papildomo priėmimo etapui liko 365 laisvos vietos, nors priėmimo į aukštąsias mokyklas metu valstybės finansavimo negavo meno laureatai, čempionai ir itin aukštus balus surinkę abiturientai“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

Pasak LSAS prezidento, aukštus balus surinkę abiturientai prarado galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, jei pasirinkę populiarią specialybę ir pirmojo etapo metu į ją nepatekę, sutiko mokėti už studijas, bijodami iš viso netekti galimybės studijuoti norimą studijų programą. Tuo tarpu laisvas valstybės finansuojamas vietas kitose specialybėse buvo bandoma išdalinti net per tris etapus. Ketvirtame etape į aukštąsias mokyklas galės stoti net ir tie, kurie nedalyvavo pirmuosiuose trejuose etapuose.

LSAS tarybos parengtoje pozicijoje pabrėžiama, jog profesinis orientavimas mokykloje vis dar nėra pakankamas, nors turėtų būti viena iš pagrindinių priemonių padedančių moksleiviams tikslingai rengtis būsimoms studijoms. Dėl nepakankamo profesinio orientavimo šiais metais vis dar išliko itin didelis skaičius abiturientų besirenkančių tas specialybes, kurių bedarbių jau kelis metus fiksuojama daugiausia.

Studentų perskirstymo tarp sektorių strategija taip pat neduoda reikiamų rezultatų – profesinės mokyklos ir kolegijos nesurenka pakankamo studentų skaičiaus, kai tuo tarpu į universitetus priimami studentai ir su žemais balais. Pozicijoje dar kartą prašoma iš esmės peržiūrėti stojimų į muzikos bei teatro ir kino, šokio krypčių studijų programas, meno pedagogiką, sporto specialybes, nes jau du metus iš eilės į specializuotas meno ir sporto aukštąsias mokyklas nepatenka sporto čempionai ir meno konkursų laureatai, o šių aukštųjų mokyklų dėstytojai skundžiasi dėl priimtų studentų su žemais specialybės egzaminų įvertinimais.

LSAS taryba taip pat siūlo peržiūrėti motyvacinio testo pedagogams organizavimą, nes konstatuota, kad šių metų priėmime testas turėjo tik formalią reikšmę. Už motyvacinį testą buvo skiriami 0 - 2 balai, kurie bendrojoje 21-o balo skalėje neturėjo jokios reikšmės atrenkant ar asmuo tikrai motyvuotas būti pedagogu.

„Nors po praėjusių metų priėmimo LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo sudarytos darbo grupės, esminės problemos išspręstos nebuvo. Priėmimo principai keičiami kasmet, tačiau tam nėra pasiruošiama iki galo, dėl to abiturientai negali tinkamai pasirengti stojimo į aukštąsias mokyklas etapui. Tenka tik apgailestauti, kad dažnai pamirštama, jog atsakingų institucijų daromos klaidos daro neigiamą įtaką tolesniems stojančiųjų pasirinkimams, motyvacijai.“ – teigia A. Mark.

Pirmakursių šiemet bus 4-5 tūkst. mažiau nei pernai

Į Lietuvos universitetus šiemet bus priimta maždaug 4-5 tūkstančiais mažiau pirmakursių nei 2009 metais. Tokią priėmimo statistiką atskleidžia jau įvykusių priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų rezultatai bei papildomo priėmimo pakvietimų skaičius, teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet pirmajame pagrindinio priėmimo etape sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 24 952 būsimi pirmakursiai, antrajame - 1631. Papildomame priėmime pakviesta studijuoti daugiau kaip 5 tūkst. pretendentų, tačiau nesitikima, kad visi pasirašys sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Jei ir visi pasirašytų, pirmakursių skaičius nesiektų 32 tūkst.

Pernai sutartis su universitetais pasirašė 36 374 tuometiniai būsimi pirmakursiai.

Iš šių metų pagrindinio priėmimo metu sutartis pasirašiusių beveik 26,6 tūkst. būsimų pirmakursių, beveik 10,7 tūkst. už studijas turėtų mokėti patys.

P.Žiliukas sako, kad mažėjantis aukštųjų mokyklų studentų skaičius, viena vertus, rodo valstybės skurdėjimą, kita vertus, - vis aktyvesnę lietuvių studentų emigraciją į užsienį.

Tikslus būsimų pirmakursių skaičius bus žinomas po rugpjūčio 12 dienos, pasibaigus papildomam priėmimui. P.Žiliukas pastebi, kad ir dalis sutartis pasirašiusiųjų Lietuvoje nestudijuos - apsidrausdami jie stoja į Lietuvos universitetus ir kolegijas, tačiau užsitikrinę vietas užsienio aukštosiose mokyklose, išvažiuoja mokytis ten.

   

Facebook komentarai