Lustą po odą turintis švedijos biohakeris: tai geriau už viską, ką žinote, net ir už biometrines atpažinimo sistemas

Švedas Hannesas Sjobladas (39 m.) yra vienas iš tūkstančių žmonių, kurio rankoje implantuotas ryžio grūdo dydžio lustas. Lustu Hannesas gali vos rankos prilietimu atidaryti duris, perduoti skaitmeninę vizitinę kortelę ar atrakinti telefoną. Lietuvoje „Login“ konferencijoje skaitysiantis pranešimą švedas įsitikinęs, kad ateityje implantuojamos technologijos pakeis dėvimus įrenginius.

Maždaug 90 dolerių kainuojančiu „Dangerous Things“ sukurtu 2×12 mm ir H. Sjoblado rankoje tarp nykščio ir smiliaus įmontuotu įmontuotu lustu galima kaupti informaciją ar komunikuoti su įrenginiais per NFC jungtį.

„Man akivaizdu, kad išmanius įrenginius ateityje dėsime po oda. Ir tam yra svarių priežasčių. Jei technologija kūne, niekada nėra rizikos, kad pamiršite įrauti įrenginį ar jį paliksite namuose. Dažnai žmonės eidami į vakarėlius nenori dėvėti išmanių apyrankių, nes jos netinka prie drabužių, o po oda esantys lustai neturės jokio estetinio poveikio“, – pasakojo H.Sjobladas.

Anot jo, sensorius dėvimuose išmaniuose įrenginiuose, kaip „Fitbit“, yra labai nedidelis, todėl lengvai tilptų po oda. Svarbiausia, kad žmogaus kūne esantis lustas leistų gauti tikslesnius duomenis apie kūno temperatūrą ar kūne vykstančius procesus.

Implantuoja per penkias minutes

Visa lusto įdėjimo procedūra trunka maždaug penkias minutes ir, anot H.Sjoblado, nėra tokia skausminga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lustas dengtas specialiu stiklu, todėl nesukelia alerginių reakcijų ir nekenkia organizmui. Švedas sako, kad panaši technologija gyvūnų žymėjimui naudojama jau keletą dešimtmečių.

H.Sjobladas neužsiima implantų gamyba ar pardavimu, tačiau priklauso eksperimentuojančių su technologijomis Švedijos biohakerių grupei

„Implanto panaudojimo būdai priklauso nuo to, kiek skaitmenizuotas jūsų gyvenimas. Jei mėgstate žaisti su technologijomis, implantuotų lustų panaudojimui nėra ribų, – sakė H.Sjobladas. – Aš implantu atidarau biuro duris, atrakinu telefoną ir įjungiu kopijavimo aparatą, tačiau turiu draugų, kurie lustu atrakina mašinas, motociklus, įjungia namų apsaugos sistemas ir komunikuoja su įvairiausio tipo sistemomis. Tai labai paprasta, nes NFC jutikliai pigūs, juos galima įdėti ir į elektrinį dantų šepetėlį.“

O ką daryti, jei kažkas norėdamas įsilaužti į namus ar pavogti automobilį užsimanys išlupti implantą arba jį pasiimti kartu su ranka? H. Sjobladas sako, kad nemalonių situacijų padėtų išvengti kombinuotos apsaugos sistemos: pavyzdžiui, kad sistema apsaugo suveiktų, reikėtų ne tik implanto, bet ir išgirsti konkretaus žmogaus balsu pasakytą frazę.

„Ši problema egzistuoja ir dabar – jei pavogsiu jūsų raktus, galiu įsilaužti į namus ar biurą. Norint kažką apsaugoti visapusiškai, įdiegiama kelių faktorių verifikacijos sistema. Pavyzdžiui, jei aš einu į ofisą dienos metu, tinka tik implantas, o vakare papildomai reikia ir PIN kodo“, – pasakojo švedas.

Geriau nei pirštų atspaudai?

H. Sjobladas sako iš saugumo analitikų visada išgirsta argumentus, kad biometrinės atpažinimo sistemos, paremtos žmogaus atvaizdu ar pirštų atspaudais, būtų efektyvesnės. Tačiau esą yra esminis skirtumas – biometrinių duomenų negalima šifruoti, tad turėdamas nuotrauką vagišius teoriškai ją galėtų panaudoti bet kurioje veido atpažinimą naudojančioje sistemoje.

„Be to, biometrikos negali keisti. Jei programišius gaus jūsų pirštų atspaudus, jis juos turės visą laiką. O implantus galima nesunkiai pasikeisti“, – sakė H.Sjobladas.

Anot jo, rankoje esančiam lustui rimtas „nulaužimo“ pavojus negresia – esą kol kas vienintelė potenciali rizika galėtų būti informacijos į lustą įrašymas, tačiau tam kitas asmuo privalėtų turėti tinkamą techninę įrangą ir ją laikyti prie pat rankos.

Vilniuje „Login“ konferencijoje viešėsiantis švedas ketina atsivežti implantų ir pasamdyti profesionalų auskarų vėriką, kuris padėtų juos įmontuoti norintiems.

   

Facebook komentarai