Lygiavos principas – išaugamas reiškinys?

Vaikai iš pradžių mąsto kaip Karlas Marksas (Karl Marx), bet vėliau jie savo mąstymu labiau supanašėja su Tarptautinio olimpinio komiteto nariais. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, atlikę tyrimą, kurio metu nustatyta, jog augant vaiko požiūris į sąžiningumą kinta nuo lygiavos principo, atlygio už nuopelnus vertinimo link.

Šie rezultatai paaiškina, dėl ko visuomenė produktyviausius individus įvertina didesniu atlyginimu ir gali padėti mokytojams labiau motyvuoti vaikus.

Tyrimo rezultatai, publikuoti leidinyje „Science“, buvo renkami atliekant ekonominį eksperimentą, vadinamą diktatoriaus žaidimu. Mokslininkai, kuriems vadovavo eksperimentinės ekonomikos specialistas Alexanderis Cappelenas iš Norvegijos ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos Bergene (Norvegija), dalyvauti tyrime pakvietė aplinkinėse mokyklose besimokančius vaikus nuo 10 iki 18 metų.

Kiekvienais metais vaikas buvo „suporuojamas“ su kitu mokiniu, kurio jis nepažinojo ir jiems buvo suteikiama galimybė uždirbti tikrų pinigų: mokiniams skaitmenimis užpildytame kompiuterio ekrane reikėjo rasti kuo daugiau konkrečių skaičių iš trijų skaitmenų. Kai kurie mokiniai šią užduotį atlikdavo geriau, todėl uždirbdavo daugiau pinigų. Žaidimo pabaigoje mokinių poros uždirbti pinigai buvo sudedami į bendrą krūvą, o vienas iš žaidėjų – diktatorius – turėjo nuspręsti, kaip sąžiningai pasidalinti pinigus su partneriu.

Tai, kaip buvo dalijamas uždarbis, priklausė nuo diktatoriaus amžiaus. Apie du trečdalius jauniausių 10-11 metų vaikų bendrą sumą dalijo pusiau, nepaisydami to, kurio iš partnerių indėlis į bendrą uždarbį buvo didesnis. Tačiau paaugliai bendrą uždarbį buvo linkę dalintis atsižvelgdami į individualius žaidimo rezultatus. Pavyzdžiui, 18 metų tiriamųjų grupėje tik 22 proc. vaikų uždarbį su partneriu dalijosi po lygiai, o 43 proc. tiriamųjų didesnę uždarbio dalį pasilikdavo sau, nes manė, jog jos užsitarnavo.

Rezultatai verčia manyti, kad sąžiningumo sąvoka vaikui augant, dalyvaujant sporto varžybose ir konkuruojant su bendramoksliais tampa vis labiau grindžiama nuopelno principu, tvirtina A. Cappelenas. „Paauglystė yra labai svarbus laikotarpis vaiko sąžiningumo sąvokos raidoje“, pridūrė ekonomistas.

Tyrimo rezultatai taip pat gali padėti mokytojams sukurti tam tikrą atlygio sistemą, atrodytų sąžininga ir patiems mokiniams, todėl darbas klasėse būtų harmoningesnis ir produktyvesnis.  „Manau, kad tai yra įdomus ir svarbus tyrimas“, - sako ekonominės elgsenos specialistas Jamesas Konowas iš Loyola Marymount universiteto (JAV). Tačiau jis, skirtingai nei tyrimo autoriai, nėra įsitikinęs, kad sąžiningumo principą formuoja patirtis.

   

Facebook komentarai