M. Rodenbeck. Ką su savo naftos doleriais planuoja daryti Persijos įlanka?

Kuomet dauguma šalių veržiasi savo diržus, palei Persijos įlanka esančios arabų monarchijos susiduria su kitokia problema: ką daryti su 4,7-8,8 trilijonais dolerių, kuriuos, kaip tikimasi, iki 2020 m. atneš naftos pardavimai (apskaičiavimai remiasi 50 – 100 dolerių už barelį naftos kaina).

Kad ir kokia bus faktinė suma – ir pigesnė nafta reikš tam tikrą diržų veržimąsi net Persijos įlankoje – tai yra didelė pinigų suma, ypač jei turima omenyje, kad šešių tautų Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba yra mažiau nei 40 mln. žmonių namai.

Vienas pasirinkimas būtų tuos pinigus išleisti, ir palaipsniui Persijos įlankos vyriausybės ir investuotojai tai daro namuose. Kai kuriais apskaičiavimais, nuo 2002 m. Persijos įlankos santaupų dalis investuota vidaus rinkoje nuo 15 proc. pakilo iki 20 proc. Konsultacijos firmos „McKinsey“ skaičiavimais, iki 2020 m. išlaidos vietiniams projektams gali viršyti 3 trilijonus dolerių.

Regionas jau yra pagarsėjęs aukščiausio lygio niekučiais. Arogantiškas Dubajaus miestas valstybė – viena iš septynių Jungtinius Arabų Emyratus sudarančių valstybėlių – 2009 m. tikisi iškilmingai atidaryti didžiausią pasaulyje pastatą – 160 aukštų „Burj Dubai“. Šalia didžiausio pasaulyje oro uosto, didžiausių žmogaus sukurtų salų, ilgiausių patalpoje įrengtų slidinėjimo nuokalnių ir vienų iš didžiausių prekybos centrų ar viešbučių, jame taip pat statomas didžiulis teminis parkas – „Dubailand“, kuris bus sudarytas iš maždaug 45 atskirų projektų, tarp jų tokie garsių firmų ženklų atrakcionai kaip „Legoland“, Tiger Woods golfo kursai, „Six Flags“ pramogų parkas, Formulės-1 parkas ir teminiai „DreamWorks“ (Holivudo filmų studija) bei „Marvel Comics“ (komiksų knygų kompanija) atrakcionai.

Ne visos regiono išlaidos yra tokios paviršutiniškos. Kaimyninis Abu Dabio emyratas tam, kad papuoštų naująjį salos priemiestį, stato Luvro ir Guggengeim muziejų filialus. Kataras – nepriklausoma valstybė, kurios 2008 m. 64.350 dolerių pajamos vienam asmeniui ją paverčia viena iš turtingiausių pasaulio valstybių ir kurios ekonomika su 13,4 proc. augimo greičiu, kaip numatoma, 2009 m. aplenks visas kitas, investavo į pusę tuzino geriausių Vakarų universitetų filialų.

Saudo Arabija planuoja tapti pramonine galybe. Ji stato ne mažiau nei šešis naujus „ekonominius miestus“ ir didžiulę pramoninę zoną, kurių bendra suma siekia apie 150 milijardų dolerių, ir tai apims aliuminio lydyklas, rafinavimo fabrikus ir automobilių surinkimo fabrikus. Kuveitas, savo ruožtu, planuoja pusę tokios sumos išleisti tik vienam mietui – Šilko miestui – kuris turėtų tapti Aziją ir Europą jungiančia laisvos prekybos zona, ir planuojama, kad iki 2030 m. jo gyventojų skaičius sudarys 700 tūkst.

Apsipirkimas užsienyje

Tai vis dar palieka daugybę pinigų, kuriuos galima išleisti užsienyje. Dar visai neseniai didelė dalis regiono pajamų buvo investuojamos į Jungtinių Valstijų iždo vertybinius popierius, „Daimler“, „Sony“, „Citicorp“ ir „Deutsche Bank“ akcijas. Bet regiono investicinis vertybinių popierių paketas, kurio didžiąją dalį sudaro nepriklausomi turto fondai ir kurių dabartinis turtas vertinamas 1 trilijonu dolerių, tapo daug labiau diversifikuotas. Dabar į jį įeina didelė dalis pelno, gauto iš Las Vegaso kazino, Australijos aukso kasyklų, kinų rafinavimo fabrikų, Indijos prabangos prekių vystymo firmų, Meksikos kurortų, Danijos naftos chemijos, Anglijos „Manchester City“ futbolo klubo ir jachtų gamybos Turkijoje, Egipte ir Italijoje.

Persijos įlankos investuotojai taip pat plėtojo pramonę, kurią jie per daug gerai pažįsta. Taqa – didžiausia valstybei priklausanti energijos kompanija Abu Dabyje – buvo užsiėmusi supirkinėdama naftos ir dujų įmones Šiaurės jūroje, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose. Ambicija yra paprasta: turėti globalinę įtaką ir iki 2012 m. 60 mlrd. dolerių aktyvų.

Parengta pagal The Economist

   

Facebook komentarai