Maču Pikču buvo inkų piligrimystės vieta

Naujausiame tyrime, kuriam vadovavo Milano (Italija) politechnikos instituto astrofizikas Giulio Magli, teigiama, kad Peru prarastasis miestas Maču Pikču buvo inkų piligrimystės vieta, simbolizuojanti sumažintą mitinį kraštovaizdį, praneša „National Geographic News“.

Šis atradimas paneigia iki šiol galiojusią nuomonę, kad Maču Pikču buvo inkų valdovo Pačakučio karališkoji rezidencija, pastatyta apie 1460-uosius mūsų eros metus.

Ispanams užkariavus Peru, aukštai kalnuose (apie 2430 m virš jūros lygio) esantis Maču Pikču daugybę metų buvo užmirštas istorijoje. Ši vieta išgarsėjo po to, kai joje 1911 m. apsilankė JAV tyrinėtojas Hiramas Binghamas.

Tyrėjai daug metų ginčijosi, kokia buvo pradinė Maču Pikču, kuri šiuo metu yra populiari turistų lankoma vieta, paskirtis.

G. Magli teigimu, Maču Pikču buvo suprojektuotas ir pastatytas kaip piligrimystės vieta, kurioje tikintieji galėjo simboliškai pakartoti protėvių kelionę.

Inkų mitologijoje teigiama, kad pirmieji inkai atsirado Bolivijoje, Titikakos ežero Saulės saloje. Iš šios vietos baisiomis sąlygomis, po žeme jie keliavo į vietą, vadinamą Tamputoku, kurioje vėliau buvo įkurta inkų imperijos sostinė Kuskas. Vėliau pirmieji inkai užkopė į netoliese esančio Huanakaurio kalno viršūnę, kur vienas iš jų buvo paverstas akmeniu ir šioje vietoje buvo pastatyta šventykla.

G. Magli teigia, kad kai kurie Maču Pikču statiniai simbolizuoja svarbius šios kelionės objektus. Pavyzdžiui, netvarkinga akmenų krūva simbolizuoja požeminę tuštumą, kuria keliavo protėviai.

„Pača Mama arba Motina Žemė buvo siejama su netvarka“, – pasakė G. Magli. Maču Pikču aikštė simbolizuoja Tamputoką, o akmeninė piramidė – Huanakaurio kalną, pridūrė jis.

Savo tyrimo aprašyme, paskelbtame interneto svetainėje arXiv.org., G. Magli teigia, kad Maču Pikču pietryčių–šiaurės vakarų išplanavimas simboliškai atkartoja saulės – kuri buvo garbinama kaip dievas – kelionę dangaus skliautu. Šios krypties laikėsi ir pirmieji inkai per savo mitinę kelionę.

Vis dėlto archeologas Richardas Burgeris iš Jeilio universiteto nemano, kad G. Maglio hipotezė paneigia iki šiol vyravusią nuomonę. Pasak jo, tai, kad Maču Pikču galbūt buvo religinės piligrimystės vieta, nepaneigia šios vietos kaip karališkosios tropikų rezidencijos reikšmės, panašiai kaip faktas, jog Versalyje daug religinio meno ir architektūros pavyzdžių, nepaneigia jo kaip karaliaus rūmų reikšmės.

   

Facebook komentarai