Magistralės A1 ties Kaunu laukia grandiozinės permainos (schemos)

Planuojama iš esmės rekonstruoti valstybinės reikšmės kelio A1 13 km ruožą (94-107 km) ties Kaunu. Planuose numatyta įrengti daugybę naujų sankryžų ir kelių, pastatyti naujus tiltus. Optimistiškais paskaičiavimais, viso projekto įgyvendinimas kainuotų ketvirtį milijardo litų, o visi darbai truktų 4-5 metus.

Po rekonstrukcijos eismo juostų skaičius greitkelyje ties Kaunu turėtų padidėti iki 3, o Kleboniškio tiltai išplatės iki 4 eismo juostų vienai krypčiai. Po rekonstrukcijos kelyje būtų galima važiuoti 110-130 km/val. greičiu.

Be jokios abejonės, didžiausią naudą po rekonstrukcijos pajustų kauniečiai, kurie sudaro apie tris ketvirtadalius visų šia kelio atkarpa vykstančių vairuotojų.

Magistralės dalyje nuo Muravos sankryžos iki „Megos“ per parą pravažiuoja beveik 42 tūkst. automobilių. Kitose vietose apkrova gerokai mažesnė – iki minėtos sankryžos automobilių srautas siekia 26 tūkst., o link Klaipėdos pasuka 23 tūkst. automobilių per parą.

Muravos sankryžoje – deimanto formos sistema

Grandiozinė rekonstrukcija prasidės nuo Biruliškių sankryžos, kuri kauniečiams geriau žinoma Muravos vardu.

Ši sankryža pasikeistų iš esmės. Čia planuojama keisti esamą sistemą, nutiesti naujus įvažiavimus ir išvažiavimus iš magistralės. Sankryža būtų vadinamosios deimanto formos, kuri yra kol kas naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – tokio tipo sankryžos yra vos 5 JAV ir 3 Prancūzijoje. Tiesa, amerikiečiai deimanto formos sistemą planuoja įdiegti dar 28 sankryžose.

Buvo siūlomi keli Biruliškių sankryžos rekonstrukcijos projektai, tačiau deimanto formos sistema – pati pigiausia ir efektyviausia. Taip pat buvo siūlyta statyti estakadą, kuri sujungtų Savanorių prospektą su magistrale vedančia link Klaipėdos, bet šis projektas būtų dukart brangesnis nei deimanto formos sistemos įgyvendinimas.

Sankryža bus ir ties Ašigalio gatve

Dar 2003 metais buvo numatyta, kad jungtis su magistrale turėtų būti pastatyta ir ties Ašigalio gatve. Rekonstrukcijos metu šie planai bus įgyvendinti.

Kol kas nėra priimtas sprendimas, ar po magistrale bus kasamas tunelis, ar statoma estakada. Pirmasis variantas brangesnis, antruoju atveju reikia 1 ha daugiau žemės, kuri būtų „atkasta“ kertant Kleboniškio mišką.

Nuo šios sankryžos planuojama nutiesti dviračių taką iki Kleboniškio tilto, kur taip pat laukia esminiai pokyčiai.

Tiltai bus platesni

Sankryžos ties Kleboniškio tiltu bus taip pat iš esmės rekonstruotos – tiek ties Jonavos gatve, tiek Panerių gatvės pusėje. Abiem atvejais bus įrengtos žiedinės sankryžos, kurių pralaidumas bei saugumas, kaip teigia specialistai, patys geriausi.

Taip pat planuojama platinti abu Kleboniškio tiltus, kuriais vyksta judriausias eismas Lietuvoje. Paskaičiuota, kad pastatyti naujus tiltus bei juos „prilipdyti“ prie jau esamų bus ne ką brangiau, nei rekonstruoti jau esamus.

„Visų pirma reikėtų gerokai stiprinti tiltų konstrukciją, o tai būtų labai brangu. Paskaičiavome, kad naujų tiltų statyba kainuotų apie 15-20 % brangiau, nei senų rekonstrukcija“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.

Pastačius naujus tiltus eismo juostų skaičius nuo 2 padidėtų iki 4. Panašios permainos lauktų ir sankryžose ties Sargėnais bei „Mega“, o sankryžoje ties posūkiu į Marijampolę planuojama kasti net tris tunelius. Dviejų lygių sankryža numatyta ir ties posūkiu į Giraitę.

Didžiausia problema – žemė

Planuojama, kad visa rekonstrukcijos dokumentacija bus parengta iki 2013 metų sausio 31-osios, tačiau jau dabar pripažįstama, kad tai – labai optimistinis variantas.

Didžiausia problema – žemė, kurią teks perimti valstybės poreikiams. „Perimti žemę valstybės poreikiams yra labai sudėtinga, todėl jau dabar galima prognozuoti, kad tai užtruks. Manau realu galvoti, kad dokumentai bus paruošti 2014 metų viduryje“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.

Tačiau neatmeta, kad kai kuriuose ruožuose darbai gali prasidėti anksčiau. Skaičiuojama, kad visų darbų kaina sieks 250 mln. Lt. „Manau, kad ši suma nėra galutinė. Viskas paskaičiuota šiandienos kainomis, o juk viskas brangsta“, – įsitikinęs Kauno meras Rimantas Mikaitis.

Reikiamus pinigus tikimasi gauti iš 2014-2020 metų Europos sąjungos Sanglaudos fondo, o rekonstrukcijos darbai truktų 4-5 metus.

   

Facebook komentarai