Mokslininkų „kiaulė“ šunims - akimirksniu juos užčiaupiantis kvapas

Šunys, apipurkšti naujai atrastais „kiaulių kvepalais“ liaujasi nepertraukiamai skalyti, kaip padūkę šokinėti ir kitaip netinkamai elgtis. Tokia išvada padaryta naujojoje studijoje, apie kurią praneša portalas discovery.com

„Prabangų“ šnipo kvapą atrado Teksaso mokslininkas Johnas McGlonas, kuris jau ilgai ieškojo būdų, kaip pagaliau užtildyti savo nuolat amsintį kernterjerą Toto. Vos vienas „kvepalų“ pukštelėjimas, rodos, padarė stebuklą, o pačiam augintiniui nebuvo padaryta jokia žala.

Kvapas, žaibiškai keičiantis žinduolių elgesį

„Tai buvo visiškai laimingas atsitiktinumas, - sakė Žemės ūkio ir gamtos mokslų koledže Gyvūnų ir maisto produktų mokslų departamente dirbantis J. McGlonas. - Viena iš sudėtingiausių šunų keliamų problemų – tai, kad jie daug loja. Ši problema neretai tampa viena iš priežasčių, kodėl šunys atiduodami į gyvūnų prieglaudas ar beglobių gyvūnų voljerus.“

Pagrindinis „kiaulių kvepalų“ ingredientas – androstenonas. Tai steroidas (gyvūninės kilmės organinis junginys, - red. past.) ir feromonas, kurio yra kiaulių patinų seilės bei riebaluose. Kai šį kvapą užuodžia kiaulių patelės, patinas joms atrodo patrauklesnis. Iš kvapo jos supranta, kad kuilys pasiruošęs poruotis.

Taigi pirmiausia šunys, apipurkšti šiuo kvapu neturėtų sukiotis vietovėse, kur gausu meilės ištroškusių kiaulių. Galbūt jie nurimsta suvokę, kokią kiaulystę jiems ką tik iškrėtė jų šeimininkas?

Androstenas kvepia aitriai ir jo kvapas bent jau žmonėms nėra patrauklus, tačiau įrodyta, jog jis turi įtakos žinduolių elgesiui.

Eksperimentas: akimirksniu nutilo 100 proc. keturkojų

Mokslininkas kartu su kolega išbandė „kvepalus“ su keturiomis skirtingomis lojančių šunų grupėmis keturiuose voljeruose. Mokslininkai stebėjo, ar šunis labiau apstulbina kvapas, ar pats faktas, kad kažkas ant jų purškiama (garsas ir lašelių pojūtis).

Prieš pirmosios šunų grupės voljero tiesiog atsistojo žmogus su šunimi. Antroji grupė buvo apipurkšta placebu, t. y. paprastu skysčiu, tačiau girdėjo purškimo garsą ir jautė skysčio lašelius. Trečioji grupė gavo mažesnės koncentracijos androstenono, ištirpinto isopropilo alkoholyje, o ketvirtoji – tirpalą, kuriame buvo didesnė androstenono koncentracija.

Rezultatai įrodė „kiaulių kvapo“ efektą – trečiojoje grupėje iškart liovėsi loti 7 iš 9 šunų, ketvirtojoje – 6 iš 6, t.y. 100 proc. keturkojų, buvusių voljere. Tiesa, apipurkšti paprastu vandeniu liovėsi loti 44 proc. (4 iš 9) šunų.

„Mes purškėme ant nosies arba ant galvos tuo metu, kai jie visa gerkle lojo. Lojo ir šokinėjo, bėgiojo pirmyn ir atgal. Po purškimo visas šis elgesys akimirksniu liovėsi. Atrodė, tarsi jie stovėtų ir galvotų „O kas čia buvo?!“, - linksmai apie atliktą eksperimentą pasakojo J. McGlonas.

Ką darys su žmogaus feromonais?

Dar viena gera naujiena – šis feromonas neturi įtakos šunų širdies ritmui ar apskritai širdies darbui, dėl ko buvo nerimaujama prieš pradedant bandymus.

„Šis vienos rūšies feromonas turi poveikį, keičiantį kitos rūšies elgesį. Tačiau mes nežinome, ar tokį feromoną natūraliai išskiria ir kitos rūšys (be kiaulių)“, - kalbėjo J. McGlonas.

Jau išbandyta, jog kiaulių feromonas sėkmingai nuramina ir kates.

„Tai tiesiog dresūros priemonė, kad gyvūnas liautųsi daręs tai, ką daro. Nesiūlysime šios priemonės naudoti, pavyzdžiui, cirko pasirodymuose“, - tikino mokslininkas.

Šiuo metu jis tiria kačių, šunų, kiaulių ir arklių išskiriamus feromonus, mėgindamas išsiaiškinti, ar jie gali būti panaudoti komerciniams tikslams. Tačiau šiek tiek šiurpiau skamba tai, jog kiti mokslininkai lygiai taip pat tyrinėja ir žmogaus feromonus, siekdami sukurti unikalų „Meilės eliksyrą“ - kvapą, kuris garantuotai trauktų priešingą lytį.

   

Facebook komentarai