Mokslo ekspresas: intymios Tutanchamono gyvenimo paslaptys (Video)

Nuo genetikų net mumijos nepasislepia. Ne tik garsiojo Egipto faraono DNR, bet ir parazitų genų analizė leido nustatyti jo giminystės ryšius, ligas ir mirties priežastis. Įkvėpti tokio pavyzdžio, lietuviai ketina imtis mumijų, dūlančių Dominikonų bažnyčios rūsiuose.

Ne visi mokslai pasaulyje yra lygūs – vieniems projektams lengviau gauti lėšų negu kitiems. Tai susiję su žmogiškuoju smalsumu. Tad nenuostabu, jog praėjusiais metais atlikti Egipto mumijų paleogenetiniai tyrimai prikaustė ne tik visuomenės, bet ir mokslo pasaulio dėmesį. Tas pats laukia ir lietuviškų mumijų.

Europos Bolzano akademijos mumijų tyrimų specialistai turėjo unikalią galimybę iš naujo ištirti garsiojo faraono Tutanchamono šeimos mumijas keliais aspektais: įvertinti jų genomą (taip pat ir kokiomis paveldimomis ligomis jie sirgo – mitų ir spekuliacijų šia tema netrūksta) ir galimas mirties priežastis.

Genetinę medžiagą galima išskirti iš bet kurios organinės medžiagos. Tyrėjai turėjo galimybę minimaliai invazinės endoskopijos metu paimti nedidelius minkštųjų sudžiūvusių mumifikuotų audinių mėginius ir juos ištirti.

Be kai kurių asmeninių Tutanchamono sveikatos ypatumų (nustatytos Tutanchamono pėdų anomalijos bei įgimta – II padikaulio galvutės liga arba antro tipo Kiolerio liga), paaiškėjo, jog Tutanchamono tėvas Echnatonas buvo vedęs savo seserį. Taigi, Tutanchamonas gimė iš kraujomaišos. 19-metis faraonas buvo susilaukęs dviejų vaikų. Deja, abi dukros mirė kūdikystėje.

Visa tai sužinota, atlikus ląstelės branduolio DNR analizę ir lyginant pavienius nukleotidus.

Vaizdo siužetas

var c = „Mokslo ekspresas su R. Maskoliūnu"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = „DiO5ffsE";_createDelfiVideo();

   

Facebook komentarai