Mokslo ekspresas: kuklus medžiagų inžinerijos žavesys (Video)

Kas valdo informaciją – įgyja pranašumą ideologinėje kovoje. Kas valdo medžiagų savybes – dominuoja ekonomikoje, kurioje vis svarbesnės yra naujos technologijos, o ypač – nanotechnologijos. Norint naujas medžiagas kurti, reikia naujų instrumentų. Tokių kaip šis: didžiausias Lietuvoje mokslinis technologinis įrenginys ilgu pavadinimu – metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės reaktorius – pradės veikti Vilniaus universiteto puslaidininkių katedroje. Tokiuose reaktoriuose iš molekulių konstruojamos medžiagos sudarys galimybes padidinti saugumą gatvėse, taupyti elektrą mūsų gatvėse ir būstuose, efektyviau saugotis nuo teroristinių grėsmių, pagerinti matomumo sąlygas chirurgų darbe ir netgi valgyti daržoves be nitratų.

„Pulaidininkių fizika šiandien Lietuvoje išgyvena tam tikrą renesansą, - pasakoja VU fizikos profesorius Artūras Žukauskas. – Į Lietuvą atėjo naujausios technologijos: molekulinio spindulio technologija, cheminio nusodinimo technologija. Mūsų mokslininkai pereina nuo reiškinių, charakteristikų tyrimų svetimose medžiagose prie savų puslaidininkinių technologijų kūrimo. Su tuo susijęs ir saulės energetikos pramonės atsiradimas Lietuvoje.“

Minėtame reaktoriuje auginamos naujos klasės puslaidininkinės medžiagos – nitridai, naudojami naujos kartos apšvietimo technologijose. Iš jų gaminami šviestukai (vadinami ir šviesos diodais, LED ar kietojo kūno šviesos šaltiniais),  pakeisiantys įprastus šviesos šaltinius. Tokių nitridus gaminančių reaktorių vien Kinijoje šiuo metu veikia keli šimtai.

Indžio-galio nitridas šiuo metu elektronikoje populiarumu beveik pasivijo silicį. Ši medžiaga yra mėlynų ir baltų šviestukų pagrindas.

var c = "Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = "Q4C6hTBy";_createDelfiVideo();

   

Facebook komentarai