Mokslo ekspresas: lietuviškos akys Mėnulyje (Video)

Išnaudodami unikalias puslaidininkių savybes, mokslininkai įgunda gaminti įvairius jutiklius („akis“, uoslę“ ir pan.), teikiančius informacijos apie stebim ar kitaip tiriamą objektą ar reiškinį. Lietuvos fizikai yra suteikę regėjimą ne tik kompiuteriams, bet ir kosminiams palydovams, iš arti stebėjusiems legendinę Halio kometą. Lietuvos mokslininkai „akis“ ir „smegenis“ kūrė ir garsiajam sovietų mėnuleigiui „Lunochod-2“. Dabar jie kuria itin atsparius jutiklius Didžiajam hadronų kolaideriui LHC.

Be pojūčių, sugebėjimo jausti, esame bejėgiai. Orientuotis pasaulyje ir bendrauti mums padeda rega, lytėjmas, klausa ar uoslė. Siekdami, kad robotai ar kompiuteriai sugebėtų kuo geriau mus pavaduoti, juos irgi turime apdovanoti įvairiais jutimais. Tuo rūpinasi jutimų kūrėjai.

„Jutikliai – tai prietaisai, kurie sugeba įvairiausius fizikinius dydžius paversti elektriniais signalais, - pasakoja fizikos profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus. – Juos mes panaudojame kitų instrumentų valdymui ar tiesiog tam, kad surinktume tam tikrų žinių, apie tyrinėjamo objekto ar reiškinio fizikinį parametrą – tai gali būti temperatūra, šviesa ar tam tikros cheminės medžiagos.“

Mokslininkai ieško įvairių medžiagų, reaguojančių į aplinkos pokyčius. Vienos – jautrios infraraudonajai šviesai, kitos – ultravioletinei. Norint nustatyti spalvą, reikia, kad toks jutiklis, kaip ir žmogaus akis, turėtų kelių rūšių receptorius. Tuo pačiu pirncipu atpažįstamos spalvos, kvapai, cheminės medžiagos. Jutikliai jau „užuodžia“ ir sprogalų kvapą oro uostuose.

Jutikliams naudojamos įvairios medžiagos, tačiau puslaidininkiai yra pati universaliausia iš jų, mat įvairos priemaišos prognozuojamai keičia puslaidininkių savybes. Vilniaus universiteto mokslininkai buvo vieni iš puslaidininkių fizikos srities pradininkų Lietuvoje.

Tyrinėdami jautrias šviesai medžiagas, Lietuvos fizikai pastebėjo, kad foto varžų erdviškumą galima sumažinti tūkstantį kartų – tokios foto varžos ir buvo panaudotos kurti kompiuterių „akis“. Vėliau atsirado kita niša – mokslininkai gavo užsakymą sukurti akis kosminiams Sovietų Sąjungos palydovams bei zondams.

„Prasidėjo pakankamai didelė prorgama, kuri išsišakoja į dvi dalis, - prisimena prof. J.V.Vaitkus. – Iš jų viena buvo skirta planuotai ekspedicijai į Marsą. Buvo reikalingos „akys“, kurios kontroliuotų kosminio laivo trajektoriją jo skridimo metų. Tos ‚akys“ buvo sukurtos. Žinia, į Marsą jokia ekspedicija dar neskrido. Tačiau kaip mums pranešė, mūsų sukurtos „akys“ skrido iki Halio kometos.“

Lietuvos mokslininkai „akis“ ir „smegenis“ kūrė garsiajam sovietų mėnuleigiui „Lunochod-2“.

var c = "Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = "3sbjg7bD";_createDelfiVideo();

   

Facebook komentarai