Mokslo ekspresas: prakalbinti neandertaliečio genai (Video)

Šiuolaikinių žmonių protėviai gyveno greta neandertaliečių tūkstančius metų. Ar jie kariavo vieni su kitais, ar kryžminosi? Genetikai pagaliau iššifravo neandertaliečių genomą ir atskleidė esminius jų gyvenimo bruožus bei priežastis, nulėmusias šios žmonių rasės išnykimą.

Paslaptingieji neandartaliečiai Eurazijoje dominavo beveik 200 tūkst. metų. Kas jie: mūsų protėvių – šiuolaikinių žmonių – konkurentai ar partneriai, išnykę dėl objektyvių priežasčių maždaug prieš 25 tūkst. metų? Atsakymus į šiuos intriguojančius klausimus mėgina rasti ne tik archeologai ar paleoistorikai, bet ir genetikai.

Paleogenetikai tiria archeologinę genetinę medžiagą, o archeogenetikai, analizuodami dabartinių žmonių genetinę medžiagą ir lygindami ją su rastais šimtmečių ar tūkstantmečių senumo žmonių palaikais, rekonstruoja populiacijos istoriją.

Ši mokslo sritis suklestėjo devintojo dešimtmečio viduryje. Paleogenetikos pradininkas yra švedas Svantė Paabo (Svante Pääbo), 2009 m. su kolegomis iššifravęs neandartaliečio genomą. „Jiems pakako keturių nedidelių (maždaug 0,5 g) kaulinių fragmentų iš keturių skirtingų vietų Prancūzijoje, Balkanuose ir Rusijoje, - pastebi antropologas, profesorius Rimantas Jankauskas. – Mokslininkams pavyko iššifruoti ne tik mitochondrijų, bet ir ląstelės branduolio DNR. Tai – didžiulis pasiekimas.“

Šis darbas padėjo įminti keletą paslapčių ir geriau įsivaizduoti šių modernaus žmogaus pirmtakų savybes ir išvaizdą.

Plačiau apie tai – vaizdo siužete  

var c = "Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = "BffM8wmZ";_createDelfiVideo();

   

Facebook komentarai