Mokslo ekspresas: valdyti kompiuterį žvilgsniu (Video)

Apie žymaus britų kosmologo Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) ligą, įkalinusią jį neįgaliųjų vežimėlyje, ko gero, daugelis mokslu besidominčių žmonių yra girdėję. Technologijos iki šiol jam padeda ne tik egzistuoti, bet ir naudojantis elektroniniu balso sintezatoriumi, bendrauti su pasauliu. Net kai klastinga liga įkalina žmogų jo kūne tarsi plieno skafandre, informacinės technologijos gali padėti jam išsivaduoti. Šiuolaikiniame pasaulyje pakanka vienos akies, kuri pavaduoja kompiuterio klavišus spaudančią ranką. Tokias sistemas kuria ir Lietuvos mokslininkai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Procesų valdymo katedroje verda gyvenimas. Čia važinėja autonominiai robotai ir vaikšto robotais apsimetę žmonės. Viena vertus, tai kelia šypsena. Tačiau čia vyksta ir rimti darbai, atliekami inovatyvūs tyrimai, gimsta idėjos ir prototipai.

„Sukūriau lietuvišką žvilgsnio sekimo sistema, kuri yra skirta žmonėms su negale valdyti įrenginius ar kompiuterines programas nenaudojant nei rankų, nei kojų“ - pasakoja KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto daktaras Vidas Raudonis.

Tokios sistemos paprastai būna dviejų tipų. Viena iš jų vadinama nuotoline, kadangi šiuo atveju vartotojas kompiuterį valdo žvilgsniu, per atstumą. Dr. V.Raudonis sukūrė sistemą, kurios vienas komponentas dedamas ant galvos. Abi šios sistemos iš principo panašios ir atlieka tą pačią funkciją.

Vaizdo siužetas apie lietuvišką žvilgsnio sekimo technologiją.

var c = "DELFI TV"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = "OWUEo98B";_createDelfiVideo();

Tos pačios paskirties sistema tik ką pristatyta ir Hanoveryje vykusioje technologijų parodoje „CeBIT 2011“. Kalbėkime konkrečiau: bendrovės „Lenovo“ ir švedų „Tobii Technology“ parodoje pademonstravo žvilgsniu valdomą nešiojamą kompiuterį su „Windows 7“ operacine sistema.

Kompiuteris yra šiek tiek didesnių gabaritų ir sunkesnis už analogus – masės įrenginiui prideda apatinėje ekrano dalyje infraraudonųjų spindulių jutiklis. Jis seka žmogaus akies judesius ir tiksliai fiksuoja, į kurį ekrano tašką sufokusuotas žvilgsnis.

Naudojantis tokia sistema galima žvilgsniu po ekraną vedžioti kursorių ir manipuliuoti visomis ekrane matomomis ikonomis. Tačiau sistemos kūrėjai tvirtina, jog ji ne šiaip pakeičia tradicines klaviatūrą ir pelę, o išplečia kompiuterio valdymo galimybes – manipuliuojant žvilgsniu darbas kompiuteriu tampa kur kas spartesnis.

Tiesa, prie kompiuterio valdymo žvilgsniu teks priprasti (kaip ir nuo įprastos pelės prie lietimui jautraus manipuliavimo lango nešiojamuose kompiuteriuose). Naujosios sistemos valdymo ypatumai priklausys nuo kiekvieno vartotojo įgūdžių. Tačiau pasipraktikavus ir susiderinus sistemą, kad ji veiktų tiksliai taip, kaip nori į monitorių žvelgiantis vartotojas, laikini nepatogumai greitai turėtų virsti šypseną keliančiais prisiminimais.

Vaizdo siužetas apie žvilgsniu valdomą nešiojamąjį kompiuterį. 

   

Facebook komentarai