Mokslo ekspresas: žvaigždės kaip modeliai (Video)

Net patys tobuliausi ar galingiausi instrumentai ne visada padeda atskleisti gamtos ir visatos paslaptis. Ypač tuomet, kai tyrimo objektų neįmanoma stebėti ir nagrinėti iš arčiau. Mėgindami užpildyti šią spragą, Lietuvoje dar gana egzotiškos profesijos – žvaigždžių atmosferų modeliavimo – atstovai konstruoja ir taiko moderniausius kompiuterinius modelius.

„Žvaigždės yra indikatoriai to, kas vyksta visoje Visatoje, - tvirtina astrofizikas, dr. Arūmas Kučinskas. – Kai mes bandome suprasti, kas yra galaktikos, mes tai darome naudodamiesi žvaigždėmis. Tačiau, kad žvaigždes būtų galima naudoti kaip pasirinkto tyrimo objekto indikatorius, reikia jas gerai suprasti.“

„Saulė, ją stebint pro šviesos spindulių filtrą, tėra viso labo švytintis diskas, ir tiek, - tęsia Lietuvos astrofizikas. – Pažvelgus pro teleksopą, detalių pamatysime daugiau, bet kitos informacijos, išskyrus regimąją, mes taip pat negausime. Sužinoti ne tokių akivaizdžių dalykų (pavyzdžiui, kokie cheminiai elementai sudaro mūsų žvaigždę) galime pasitelkę kitokį stebėjimo metodą – spektro ir jo linijų analizę. Tačiau kiek tų cheminių elementų yra ar kaip jie ten atsirado, pasitelkę minėtą metodą mes negalėsime pasakyti.“

„Turėdami tam tikrą žvaigždžių informaciją (pavyzdžiui, jų spektrus), tuo pačiu turime ir modeliuoti tas žvaigždes – tam, kad susikonstravę tą modelį, galėtume gauti tokį patį spektrą, kokį gauname iš stebėjimo duomenų, o gretindami juos galėtume pastebėti, kuo jie sutampa.“

Šis tyrimų metodas moksle taikomas nuo XX a. pradžios. Taip modeliuojama ne tik žvaigždžių struktūra, bet ir klimato pokyčiai, atominių sprogimų arba baltymų erdvinė struktūros dinamika.

„Žvaigždės ir kiti kosminiai objektai, išskyrus artimiausias planetas ir jų palydovus, yra labai toli, - tęsia A.Kučinskas. - Tolimųjų kosmoso objektų „pačiupinėti“ jei ne savo rankomis, tai bent jau sukurtomis technologijomis (kosminiais zondais, robotizuotomis tyrimo priemonėmis, pvz., marsaeigiais ir pan.) mes negalime. Tyrinėti tuos objektus, juos suprasti kol kas galime tik nuotoliniais metodais – per atstumą. Spektrinė analizė – kaip tik vienas iš patikimiausių nuotolinio tyrimo metodų. Tačiau jis patikimas tiek, kiek patikimi mūsų teoriniai modeliai.“

var c = "Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu"; var _delfiVideoX = 550;var _delfiVideoY = 330;var _delfiVideoSalt = "QLuD5UcG";_createDelfiVideo();

   

Facebook komentarai