Mokslo ir technologijų pasaulis 2007 metais

Kalendoriniai 2007 metai baigėsi, tad pats laikas ir mums sudėti paskutinius taškus. O kokie taškai be galutinės 2007 metų apžvalgos? Tenka apgailestauti tik dėl vieno – mes nesugebėjome parašyti apie visus metų įvykius, nors kiek susijusius su mokslu, technologijomis ir pagaliau tikruoju žmonių gyvenimu – be politikos, populistiškų naujienų ir kitų įprastinių žiniasklaidos temų. Tačiau visus pagrindinius įvykius stebėjome kartu su jumis, tad juos dabar trumpai ir prisiminsime.

Darant tokias apžvalgas visada sunku išsirinkti temą, nuo kurios reiktų pradėti tokią apžvalgą. Išrinkti geriausius iš geriausių? Labai jau subjektyvus dalykas kai tenka lyginti skirtingų šakų ir paskirčių pasiekimus. O ir kas yra geriausias? Viskas, kas naudinga mūsų gyvenime ir yra geriausia. Tad rinkimai mums netinka. Tačiau šiokius tokius sąrašiukus sudaryti galima. Su jūsų netiesiogine pagalba. Juk jūs skaitėte mūsų naujienas ir jas komentavote. O mes buvome negeri ir viską skaičiavome. Argi neįdomu, ką per metus priskaičiavome? Ką čia labai slėpti, žiūrėkite patys.

Iš beveik 1750 per metus publikuotų naujienų ir straipsnių skaitomiausių penkioliktukas (kodėl ne dešimtukas? Na, nors tiek būsim originalūs) atrodo taip:

Eilės nr. Pavadinimas Peržiūrų kiekis 1 Buggati Veyron - greičio ir galios stebuklai (Video) 10 000 2 Bugatti Veyron lizingu už $24K per mėnesį 6000 3 Globalinis atšilimas ir pasaulinis tvanas - ar tikrai žmonija sukėlė pasaulio pabaigą? 5000 4 Volga iš BMW 4500 5 Kinietė mergina užsiaugino 2,4 metro ilgio plaukus 4000 6 Sukurtas pirmasis lietuviškas telefonas su 2 SIM kortelėmis 4000 7 Žmogus - civilizuota "beždžionė" ar didingos civilizacijos palikuonis po branduolinio karo? 4000 8 Černobylio avarijos priežasčių beieškant - ar gali tokia nelaimė pasikartoti? 3800 9 Žirgų sportas - tikrovė, kurios nenorime matyti (Video) 3700 10 Baisios avarijos 3500 11 Genetiškai modifikuoti organizmai. Antra dalis: "ne viskas auksas, kas auksu žiba..." 3300 12 Nauji "Pasaulio stebuklų" pretendentai 3300 13 Samurajų kardai (video) 3200 14 Žvilgsnis į gotų subkultūrą 3100 15 Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė? 3000

Ką apibendrinant galima pasakyti? Na, nebent tik tai, jog daryti pirmines išvadas ankstoka – portalas vis dar augantis, auditorija besiformuojanti, tad pagal aplankymų kiekį spręsti kokie įvykiai buvo svarbiausi nelabai išeina. Tačiau galima drąsiai teigti, jog automobiliai ir gamtinės temos – vyraujančios. Keistas derinukas – pirmiausia skaitytojai pasigroži Buggati Veyron stebuklais, o paskui kas antras dar nueina paskaityti apie klimato atšilimą ir taršą. Na, bet gal sąžinės priekaištai? Kad ir kaip bebūtų, vyrauja lengvi pažintiniai tekstai. Vienintelis iš sunkiasvorių turbūt apie GMO, tačiau ir tas turbūt sutapo su aktyvia Lietuvoje įvykusia diskusiją apie genetiškai modifikuotus organizmus. Tiesa, stebina didelis perskaitymų kiekis apie lietuvišką mobilų telefoną – nors nemažai kas jį kritikavo, tačiau vis tiek susidomėjimas lietuviškomis technologijomis yra. Džiugu. Gaila, jog pačių lietuviškų technologijų mažoka…

Na, jei jau užsiminėm apie diskusijas, tai kurie tekstai sulaukė daugiausiai diskusijų? Tam žvilgtelėkim į antrąjį, labiausiai 2007 metais komentuojamų straipsnių sąrašą.

Eilės nr. Pavadinimas Komentarų kiekis 1 Parengtas pirmasis žurnalo "Scientific American" numeris 74 2 Sąmokslo teorijos: Teorija apie tuščiavidurę Žemę (Video) 57 3 „Windows XP“ taps greitesnė, o „Windows Vista“ – ne 36 4 Pirmasis ir kol kas vienintelis plačiajai auditorijai skirtas mokslo populiarinimo žurnalas Lietuvoje 36 5 NASA nuslėpė Mėnulyje surastus civilizacijos įrodymus? 34 6 Postžmogus: kas mūsų laukia? 30 7 Kas geriau – nemokamas internetas su reklama ar mokamas be reklamos? 30 8 Absoliučiai tuščia vieta Visatoje 29 9 Globalus atšilimas – didžiausias melas žmonijos istorijoje? 26 10 Nesibaigianti Lietuvos švietimo reforma - turėtų nebelikti mokyklinių egzaminų 24 11 Abiturientas sukūrė naują lietuviškos klaviatūros variantą 24 12 Žvilgsnis į gotų subkultūrą 21 13 Dešimt 2007 metų idėjų, turėsiančių išgelbėti pasaulį 21 14 Kaip žmogus atrodys po 2000 metų? 20 15 Žmogus - civilizuota "beždžionė" ar didingos civilizacijos palikuonis po branduolinio karo? 20

Taigi, kas labiausiai jus skatino diskutuoti – kaip ir aišku. Nors apskritai, diskusijų gausa mūsų portalas nepasižymėjo – o ir necenzūrinių ar tipinio „lietuviško“ purvo pilstymo mūsų portale nedaug buvo. Arba čia lankytojų toks portretas, arba temos sunkiai pasiduodančios diskusijai. Kad ir kaip ten būtų, bet tam tikri dalykai aiškėja – daugiausia minčių sukelia įvykiai Lietuvoje (kad ir Scientific American lietuviškos versijos žurnalo išėjimas) ir įvairios daug abejonių keliančios „sąmokslo teorijos“. Na, o kur yra paklausa, ten rinkos dėsniai reikalauja pasiūlos. Aišku, kokybiškos. Tad šių temų mes neatsisakysime ir kitais metais. Kaip ir klimato kaitos ar transporto naujienų.

Tačiau visa tai daugiau ar mažiau populizmas, kuriuo vadovaujasi visa nūdienos ekonomika – svarbu duoti tai, ko vartotojas nori, visiškai nesigilinant į tikrąją naudą. Pabūkime kiek kitokie ir pažvelkime kas įvyko tikrai gero ir reikšmingo mokslo ir technologijų pasaulyje, nors galbūt tai ir nesusilaukė deramo dėmesio iš daugumos mūsų skaitytojų.

2007 metų mokslo Nobelio premijos

Taigi, pradedant kalbėti apie reikšmingiausius mokslo pasaulio įvykius, tikriausiai pradėti reiktų nuo kasmetinės Nobelio premijos. O kaip kitaip – tai juk pats prestižiškiausias mokslo apdovanojimas pasaulyje. O galbūt ir net ne mokslo, o apskritai visame pasaulyje.

Taigi, Nobelio premijos įteiktos gruodžio 10 dieną – šią dieną mirė Alfredas Nobelis. Mus, kaip mokslo pasaulio atstovus, labiausia domino trys premijos – medicinos, chemijos ir fizikos srityse.

Tačiau šie metai netradiciniai – socialinė Taikos premija irgi labai glaudžiai susijusi su mokslu. Ji įteikta buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gorui ir JT tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai. Nobelio premijos komitetas pranešė, kad jie pasirinkti už "jų pastangas skleisti informaciją apie žmogaus sukeltus klimato pokyčius".

Medicinos srities Nobelio premija įteikta Mario R. Capecchi, Oliver Smithies ir serui Martin J. Evans už taip vadinamąją “genetinio nokauto” metodiką. 

Fizikos srityje laureatais tapo prancūzas Albert Fert ir vokietis Peter Grunberg, kurie 1988 m. atrado milžiniškos magnetovaržos efektą. 

Už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrinėjimus Vokietijos mokslininkui Gerhardui Ertlui paskirta 2007-ųjų Nobelio chemijos premija. 

Nors apdovanojimai ir 2007 metų, tačiau moksliniai atradimai jau gerokai senesni. Tad pats laikas pereiti prie tikrųjų 2007 įvykių. Na, o išlaikant pasirinktą seką, pakalbėkime pradžioje apie medicinos, fizikos ir chemijos mokslų šemetinius pasiekimus.

2007 metai medicinoje

Nors mes ir nesame profesionalūs medikai ir apie novatoriškus praktinius gydymo metodus nerašėme, tačiau šios krypties mokslinių tyrimų atlikta daugiau nei pakankama. Medicinos mokslas, o ypač genetika dabar viena iš populiariausių pasaulyje tyrimų sričių. Tad nekeista, jog vienas iš svarbiausių mūsų nuomone 2007 medicinos atradimų irgi susijęs su genetika – pagaliau įrodyta eksperimentiškai, jog paprastoms žmogaus odos ląstelėms galima suteikti embrionų kamieninių ląstelių savybes. Jeigu ateityje ši technologija taps stabili, medicinos galimybės sunkiai įsivaizduojamos, o pats atradimas beveik neabejotinai gali sulaukti ateities Nobelio premijos.  Bet iki plataus praktinio pritaikymo dar labai geras kelio galas su dideliu kliūčių ruožu – tiek mokslinių, tiek pagaliau ir etikos. 

Žmogaus kamieninė ląstelė, fotografuota su elektroniniu mikroskopu

Tačiau jau dabar galima teigti labai drąsiai – embrioninės ląstelės dar ilgai vilios savo galimybės ištisas mokslininkų armijas. Kokie bus rezultatai – prognozuoti sudėtinga. Tačiau visa ši technologija labai glaudžiai susijusi su klonavimu – nors kitais metais be klonuotų embrionų ir nieko daugiau neišvysime, bet kas bus dar po dešimtmečio – spėti labai sudėtinga. Tačiau neverta pamiršti, jog genetika pareikalaus dar daug tyrimų – šiais metais mokslininkams iššifravus pilną DNR grandinę paaiškėjo, jog ji nesutampa su iki šiol laikyta tipine žmogaus DNR grandine. 

Taigi, tradicinės medicinos proveržio kryptis aiškėja – dauguma jėgų nutaikyta į genetiką ir embrionines ląsteles. Tačiau po truputi prisimenamas ir kitoks gydymo būdas – taip vadinamas netradicinis, akcentuojantis daugiau vidines žmogaus galias – nors tai ir sunkiai moksliškai apibrėžiama, tačiau mąstant nešališkai, turi labai didelį neatskleistą potencialą.

Užsimenant apie netradicinę mediciną, reiktų nepamiršti, jog kai kurie dabartiniai išaukštinti gydymo  ir gyvenimo būdai nėra idealūs ir netgi kenksmingi. Tad į viską reiktų žvelgti nuosaikiau ir neapsiriboti paplitusia nuomone ne tik apie vaistus, bet ir įvairius apsauginius kremus.

Jeigu genetika ir galima pradėti kalbą apie dabartinės medicinos judėjimo kryptis, tai jokiu būdu negalima tuo ir užbaigti. Didžiulius žingsnius medicinos srityje daro technologijų pažanga – nuo robotų chirurgų iki įvairiausių pagalbinių techninių sprendimų. Medicinos robotams piešiama labai šviesi ateitis – jie bus sutinkami praktiškai visur. Galės gydyti gyvą širdį, savarankiškai aptiks vėžines ląsteles  ir net jas naikins, o užsikrėtus specialus lazeris sunaikins pavojingus virusus, visiškai nekenkdamas paprastoms ląstelėms. 

Ir tai dar ne viskas – robotai galės netgi išvalyti kraujagysles, o specialios polimerinės nano dalelės padės geriau įsisavinti vaistus.

Taigi, robototechnika ir nanotechnologijos tampa neatsiejami medicinos palydovais. Tai puikiai jaučia ir protezų gamintojai. Su dirbtinėmis kojomis žmogus pralenkia net sveikus bėgikus, o bioniniai rankų protezai tapo prieinami plačiajai rinkai. Nepamiršti ir laikinas traumas patyrę pacientai – jiems padės specialus reabilitacijos kostiumas (jį turėtų pamėgti ir sportininkai – ypač golfo žaidėjai).

Prie šios pastraipos dar įsipaišo ir minčių pagalba valdomas vežimėlis – nors ir ne protezas, bet dėl patogumo nepasiginčysi. 

Kaip ir kiekvienais metais, medicinoje nestigo įvairių pavienių tyrimų, kurie mokslo perversmo nežada, tačiau bendrai paėmus yra labai įdomūs. Prie tokių „medicinos įdomybių“ galima priskirti garsaus žaidimo "World of Warcraft" panaudojimą epidemiologijos tyrimams, virtualaus sniego panaudojimą skausmo malšinimui, ilgalaikės atminties prisiminimų ištrinimą, bakterijų agresyvumo padidėjimą po kosminių kelionių, virtualios realybės sistemą, galbūt padėsiančią reabilitacijos procese pacientams po paralyžiaus. Taip pat praskleistas šydas slepiantis atminties žaidimus – kodėl vieni įvykiai tarsi užtrunka labai ilgai, o kiti pralekia kaip akimirka, nors laiko tarpas yra identiškas. 

Įsijautėm... Gerai, medicinos tema baigiam – nors apžvelgėm geriausiu atveju pusė visų mūsų publikacijų, tačiau likusios nėra tokios unikalios, tad jei norėsite, susirasite viską ir patys medicinos skiltelėje. O mes keliaujame prie fizikos skyrelio.

2007 metai fizikoje

Kuo gi gyvena fizikai? Jie kaip ir derėjo numatyti, daugiausia dėmesio skiria nanotechnologijoms ir naujiems energijos šaltiniams tyrinėti. Abi sritys labai aiškios ir logiškos – nanotechnologijos jau senai perėmė matematikos likimą ir tapo visų mokslų tarnaite – nuo jau minėtos medicinos iki kosminių technologijų. Tačiau ką veikti užtenka ir tikriesiems fizikams.

Na, o jei reiktų išrinkti patį aktualiausią tyrimų sritį, turbūt neabejotinai reiktų įvardinti jau senokai pasaulyje laukiamo didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo statybų pabaigos – kai tik jis bus pilnai paleistas (tai jau nebe už kalnų) daugumos mokslininkų akys nukryps į šį brangiausią visų laiko mokslinį projektą. 

Large Hadron Collider arba LHC

O kol kas fizikai intensyviai bando įkinkyti atsinaujinančius energijos šaltinius. Sakysit, tokia čia ir metų naujiena – senai tai visame pasaulyje daroma. Tačiau iki tikro masinio šios energijos panaudojimo dar kelio galas. Kokios priežastys? Vieni kaltins naftos magnatus, kiti įpročius, treti dar kažką, tačiau atsinaujinanti energetika turi dar labai daug neišspręstų techninių klausimų, kuriuos štai ir bando gvildenti fizikų armija.

Aišku, nereikia pamiršti, jog Saulės energijos elektrinės kūrėsi ir praėjusiais metais. Pirmoji tokia elektrinė Europoje įrengta Ispanijoje. Tačiau tai ne paskutinis šios pietų valstybės projektas – po pusmečio ji pastatė dar vieną milžinišką 36 ha ploto Saulės jėgainę. 

Pernai pasiūlyta pigesnių Saulės elementų koncepcija, kurie yra pripučiami. Pasak kompanijos "Cool Earth Solar", tokie veidrodžiai yra iki 400 kartų pigesni nei įprastiniai poliruoto aliuminio veidrodžiai, o jų svoris toks mažas, jog juos kaip balionus galima sukabinti tiesiog ant laidų, dėl ko konstrukcijai reikia gerokai mažesnio plieno kiekio. 

Tačiau tuo pat metu žengtas didelis žingsnis link pramoninių tradicinių Saulės elementų gaminimo  ir naudojimo, tačiau ne visi mokslininkai įsitikinę, jog dabartinė Saulės energijos panaudojimo koncepcija yra teisinga. Galbūt yra efektyvesnių būdų įkinkyti Saulės energiją – vieną iš tokių galimybių pristatė Izraelio mokslininkai pateikdami „energijos bokšto“ projektą. 

Kiti mokslininkai tiki galimybe panaudoti orbitinius energijos skydus, tačiau kaip juos apsaugoti nuo meteoritų ir į Žemę perduoti energiją – vis dar neatsakomas klausimas. Galbūt tam galima panaudoti lazerius? 

Panaudoti tiesiog bevielį energijos perdavimo būdą šiuo atveju neišeis – jau labai nepadoriai didelis atstumas. 

Šalia Saulės energijos nepamirštama ir vėjo galia. Nors dabartinės vėjo jėgainės jau paplitusios pasaulyje ir toli gražu ne naujiena, tačiau mokslininkams tai nekliudo ieškoti naujų vėjo energijos išgavimo būdų. Kad ir panaudojus taip vadinamas vėjo užtvankas  Bet kol tai irgi tik projekto rėmai.

Mokslininkai prisiminė, jog be vėjo ir Saulės egzistuoja dar ir bangų energija, kurią žadama išgauti jau ateinančiais 2008 metais.  Šis projektas tėra bandymų stadijoje, tačiau D. Britanija „palaimino“ ir tikros bangų energijos principu veikiančios elektrinės statybą.

O ką daryti regionuose, kur Saulės ir vėjo energija panaudoti ganėtinai sudėtinga – kad ir toje pačioje Lietuvoje? Mintys krypsta į branduolinę energetiką, tačiau ji pavojinga. Tačiau kai kurie fizikai įsitikinę priešingai ir netgi planuoja sukurti autonominius branduolinius reaktorius nedideliems miesteliams arba net individualiems namams. Galbūt ateityje tai taps kasdienybe?

Na o ką veikė nanotechnologai? Tikrai labai daug ką, tad apžvelgsime tik pačias viršūnėles. Mičigano universitetas paskelbė, jog jame dirbantys mokslininkai sukūrė nanokompozitinę plastmasinę lanksčią medžiagą, kuri stiprumu nenusileidžia plienui. Naujoji medžiaga gaminama vieną ant kito sudedant daugybę nanosluoksnių, juos tarpusavyje sujungiant klijuojančia polimerine medžiaga.  Turbūt tai natūrali evoliucijos seka, kuomet nuo seno naudojamą geležį ar plieną ims keisti kitos sintetinės medžiagos, pasižyminčios žymiai geresnėmis savybėmis.

O kaip atrodytų nanogeneratoriai? Tai gali papasakoti Džordžijos technologijos instituto profesorius Zhong Lin Wang, sukūręs nanometrinio dydžio aplinkos virpesių energiją transformuojantį įrenginį.

Šie metai fizikams uždavė ir naujų mįslių. Kaip bebūtų keista, fizikus ir toliau stebina iki šiol labai paprasta medžiaga laikytas vanduo. Jo tyrimai labai panašūs į patarlę „kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Paaiškėjo, jog veikiant skystą vandenį nuolatinės srovės elektriniu lauku, susidaro kabantis vandens „tiltas“.  Ne ką mažiau diskusijų sukėlė vandens savybė užsidegti.

Iš Nobelio premijomis apdovanojamų fundamentalių mokslų beliko chemija. Tačiau mūsų portale ji visai nepelnytai gauna labai mažai dėmesio. Deja, bet portalo administracijai jau sunku viską „apžioti“, tad chemijos naujienų pasitaiko nedaug ir tos pačios publikuojamos šalia fizikų skyrelio. Tačiau kai ką galime pasakyti ir apie chemikus, kurie plušėjo ne ką mažiau nei kitų mokslo sričių atstovai. Pirmiausia reiktų paminėti naują sintetinę medžiagą, pasižyminčia unikaliomis organikos atstūmimo savybėmis – panašiai kaip keptuvių teflonas, tik pasižyminčios žymiai didesniu poveikiu.

Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkams šiais metais pavyko sukurti naują struktūrinio gelio rūšį, kurios svarbiausia savybė – gebėjimas pakeisti spalvą dėl įvairių išorinių dirgiklių poveikio. Dirgikliais gali būti temperatūros, slėgio, drėgmės ar druskos koncentracijos pokyčiai. – taigi, puiki indikatorinė medžiaga.

Taigi, trumpai tiek apie mediciną, fiziką ir chemiją. Keliamės į astronomiją – artimą fizikos mokslo giminaitę.

2007 metai astronomijoje

"Septynios miglotos seserys". Nuotrauka pateko svetainė "Astronomy Picture of the Day" išrinktą 12 įspūdingiausių 2007 metų astronominių nuotraukų rinkinuką

Čia galima rašyti ir rašyti – atrastų naujų žvaigždžių ir egzoplanetų daugiau negu mes spėjame apie tai kalbėti. Tad tegul astronomijos mėgėjai neįsižeidžia, bet mes nevardinsime naujų įrašų į galaktikos žemėlapius, o apsiribosime esminiais įvykiais kosmose. Pradėti turbūt reiktų nuo kosminių valstybių padidėjimo. Prie JAV, Europos ir Rusijos prisijungė Japonija ir Kinija. Pirmoji nuskraidino į orbitą pirmąjį nuo Appolo misijos laikų Mėnulio palydovą ir jau pademonstravo gautus kadrus  ir video medžiagą. 

Kinai taip pat paleido Mėnulio palydovą, bet kol kas iš jų naujų žinių nedaug. Išskyrus planus į kosmosą skraidinti kinų kosmonautus. 

Kitos kosminės valstybės intensyviai šiais metais konstravo TKS – Tarptautinę Kosminę Stotį. Nors ir įvairiais nesklandumais, tačiau visi planiniai darbai sėkmingai atlikti ir išvengta nelaimingų katastrofų. Mes apie tai daug rašėme. 

Kalbant apie kosmonautiką, nedera pamiršti šiais metais buvusio jubiliejaus - Rusija minėjo 50-ąsias pirmojo pasaulyje dirbtinio palydovo metines.  Nuo to laiko prabėgo pusė šimtmečio, o virš mūsų galvų skrieja šimtai palydovų. Ir jie jau tyrinėja ne tik Žemę, bet ir kitas planetas. Ir nors ne visi kosminiai projektai pavyksta,  tačiau kai kurie Žemės technikos pasiekimai tikrai stulbinantys – kad ir garsieji NASA marsaeigiai Opportunity ir Spirit - jie misiją tęsia ne 90 numatytų, o jau maždaug po 1,4 tūkst. dienų. Praėjusiais metais jiems buvo iškilusi didelė grėsmė užklupus smėlio audroms, tačiau jie jas sėkmingai išgyveno  ir bandys peržiemoti dar vieną Marso žiemą.

Paskatintos tokios sėkmės kaip niekada praėjusiais metais sukilo kalbos apie žmogaus kelionę į Marsą – nors šia tema vis dar daugiau klausimų, nei atsakymų  Tačiau NASA inžinieriai jau pateikė kai kurias planuojamos misijos detales.  Visgi tai dar tikrai ne ateinančių metų projektai – ir net ne ateinančio dešimtmečio. Tačiau kalbų apie tai tik daugės. Kaip ir kalbų apie kosmoso gyvybę.

Taip, taip nežemiška gyvybė ir šiais metais buvo nepamiršta tema. Sakysit prie ko čia astronomija kaip mokslas? Na, kaip kas nežemišką gyvybę įsivaizduoja – jei fantastams tai būtinai protinga civilizacija (tiesa, praėjusiais metais būtent apie tokios civilizacijos egzistavimą nematomoje Mėnulio pusėje prakalbo vienas iš NASA darbuotojų), tai mokslininkams viso labo užtektų ir nežemiškos kilmės bakterijų. Kurių dabar visi intensyviai nusiteikę ieškoti Marse.  O kai kas mano, jog gyvybę Marse žmonės tiesiog sugebėjo pražiopsoti. Kaip yra iš tikro – niekas nežino, tačiau tikimasi, jog per dešimt metų pavyks pagaliau surasti bent kažką panašaus į kosminę gyvybę. 
Optimizmo prideda ir naujas specialiai gyvybės paieškoms skirto radijo teleskopo startas.

Taigi, apibendrinant šių metų kosmoso programas galima daryti išvadą, jog „karščiausias“ tyrimų taškas ir toliau išliks Marsas, tačiau jau prisimenamas ir mūsų artimiausias kosminis kūnas – Mėnulis. Ir ne tik prisimenamas – kiekviena kosmoso valstybė sudarinėdama ateities kosmoso programas, numatė naują Mėnulio „šturmo“ datą – labai jau panašu į naujas kosmoso lenktynes. Tačiau dėl ko jos kyla – vis dar neaišku. Ar politiniai motyvai, ar „paslaptinga civilizacija“, ar energetiniai resursai? 

Turbūt paskutinis motyvas yra vienas iš rimčiausių. Čia reiktų prisiminti dar vieną 2007 metų unikalų dalyką – pirmą kartą pasaulyje organizuojamas privačių kompanijų konkursas mėnuleigio projektavimui.  Įdomi detalė – reikia pateikti ne šiaip projektą, o pilnai veikiantį aparatą, kuris tos pačios įmonės lėšomis turės būti nuskraidintas į Mėnulį ir iš jo persiųstos šviežios nuotraukos. Uždavinukas tikrai rimtas, o ir prizas, įsteigtas Google, ne toks jau menkas – 30 milijonų dolerių. Metų pabaigoje atsirado ir pirmieji konkurso dalyviai, akcentavę, jog esminis jų dalyvavo tikslas – Mėnulio resursai, kuriuos Žemė anksčiau ar vėliau, tačiau privalės įsisavinti. 

Apie kosmonautiką galėtume jau ir baigti – nepalietėme įvairių iškeltų planų, idėjų ir tikslų, tačiau palauksime, kaip seksis jas įgyvendint, o tada jau ir rašysime. Dar keli žodžiai gimininga tematika – kosminiai palydovai. Jų 2007 paleista į orbitą ne taip ir mažai. Pačios įvairiausios paskirties – Saulės stebėjimo palydovas SOLAR-B,  Mėnulio tyrimo zondas Kaguya, palydovas SIRIUS 4, skirtas TV ir radijo transliacijoms bei plačiajuostės radijo signalų sistemos paslaugų tiekimui Europoje.  Ir tai tikrai ne viskas, bet visų projektų išvardinti šioje trumpoje apžvalgoje negalime.

Nežiūrint akivaizdaus kosmoso tyrimų progreso kai kurie astrofizikus iki šiol kankinę klausimai nepasistūmėjo nei per nago juodimą. Visų pirma tai tamsiosios energijos problema.  Jau dabar kalbama, jog kas pirmas įmins šią mįslę, tam neabejotinai atiteks Nobelio premija.

Nors šiais metais idėjų kaip įminti Visatos paslaptis mokslo pasaulis nestokojo, bet žiūrint objektyviai nepanašu, jog kažkuri iš jų būtų praskynusį kelią bent žingsniui į priekį.

Kas keisčiausia, jog vos ne su kiekvienu atradimų kosminių paslapčių tik daugėja. Tad, kol mokslininkai toliau sprendžia kosmoso galvosūkis, mes galime keltis į Žemę ir apžvelgti gamtos pasaulio įvykius.

Gamta 2007 metais

Kai kalbame apie gamtą, aišku tema numeris vienas – Žemės klimato globalus atšilimas ir su tuo susijusios aibės problemų. Įsivaizduojamų ir tik net nenuspėjamų. Tačiau ši tema neabejotinai šiais metais tapo labai populiari ir net madinga – ekologiški produktai įgauna vos ne aukščiausios kokybės prabą. Gerai ar blogai, ne mums spręsti, tačiau aišku viena – metų pradžioje vyravusi GMO tema nuėjo į antrą planą. Bet apie viską iš eilės.

Apie klimato kaitą ir jos pavojus dabar jau rašo kiekvienas naujienų portalas. Tema labai populiari, nes puikiai tinkama žmonių gąsdinimui – o tai kaip bebūtų keista, labai skaitytojams labai patinkantis dalykas. Ypač Lietuvoje. Tačiau visa tai prognozės – kaip yra iš tikrųjų, ne daug kas žino. Mes nesiginčysime, kad žmonijos ūkinė veikla daug teršia, bet ar viskas aišku kaip du kart du – jau pasakyti sudėtinga. 

Tad nekeista, jog nuomonės pasaulyje suskilo į dvi grupes ir praėję metai neatskleidė, kas iš jų yra teisus, kas ne. Pesimistai grasina, jog klimato kaita sukels didelę grėsmę bioįvairovei, lems didžiules stichines nelaimes, žemės drebėjimus. O kur dar gresiantys klimato karai? Tad jų nuomone reikia visomis išgalėmis su tuo kovoti. Nors praėję metai nedavė jokių aiškios kovos su klimato kaita rezultatų, bet idėjų gimė aibės – labiausiai nuskambėjusių po pasaulį dešimtuką galite surasti čia. 

Kita barikadų pusė įsitikinusi, jog klimato kaita – natūralus procesas ir žmogaus ūkinė veikla įneša nedidelius pokyčius. Tuo labiau, jog net ir medžiai, būdami tarsi pripažintu gelbėjimosi ratu nuo klimato kaitos, sudaro ekosistemos grandinę ir taip pat į atmosferą išmeta nepageidaujamą metaną. 

Aišku viena – klimato kaita pasaulį ėmė veikti labai stipriai. Ne tik dėl ekologiškų produktų paklausos didėjimo ar prasidėjusio neteršiančių technologijų paieškos bumo, bet ir dėl seniau amžinais ledynais sukaustytų regionų įsisavinimo. Ypač didelis dėmesys atiteko Arkties vandenynui, į kurį teises suskubo pareikšti aibės kaimyninių valstybių. Tad šie metai Arkčiai bus dar labiau įtempti – ne tik dėl tirpstančių ledų, bet ir dėl padidinto tyrinėtojų dėmesio.

Tad tvirtai galime sakyti bent jau vieną dalyką – 2007 metais labai gerai išryškėjo būsimų permainų požymiai. Koks pasaulis liks po šių gamtinių pasikeitimų – spėti sudėtinga, tačiau neabejotinai jis bus kitoks, nei kad mena mūsų senoliai.

Kalbant apie gamtą, neverta pamiršti ir genetiškai modifikuotų organizmų, kurie praėjusiais metais susilaukė pakankamai daug kalbų ir ne ką mažiau tyrimų. Visgi situacija nepasikeitė – skeptikai ir toliau nuogąstauja, žalieji kryžium stojasi prieš GMO, o mokslininkai ir toliau atlieka tyrimus. Apie GMO mes praėjusiais metais parengėme trijų dalių supažindinantį straipsnį (1, 2 ,3) ir parašėme apie kelis ryškiausius šio mokslo pasiekimus – įspūdingos ištvermės pelę, modifikuotus pomidorus, klonuotas tamsoje švytinčias kates  ar permatomas varles. Tad nors skeptikų nemažėja, tačiau tikėtis, jog GMO bus greitu laiku uždrausti – neverta. O kokia šių tyrimų ateitis – parodys laikas.

Apie kitus gamtos tyrimus galima dar daug ką rašyti, bet jie daugiau ar mažiau buvo pavieniai ir neapėmė tokio plataus masto kaip klimato kaita ir GMO. Na, dar įdomumo dėlei galime priminti, jog praėjusiais metais pasirodė pirmieji gandai apie sukurtą dirbtinę gyvybę. Bet kol kas iki rimtų pasiekimų dar kelio galas.

Na, mes ir taip nemažai išsiplėtėme kalbėdami apie mokslo pasiekimus – laikas pereiti prie technologijų.

Statybų įdomybės 2007 metais

Pradėkime nuo to, kas pastaraisiais metais labai populiaru Lietuvoje – statybų. Pasaulyje įsivyravo milžiniškų pastatų idėjos – Maskvoje grandiozinis eglutės formos pastatas, Japonijos namas-kalnas, gigantiška Tokijo piramidė  . Tačiau visi jie kol kas tik popierinės idėjos, o realybę išvys nebent tik kitame dešimtmetyje.

Tačiau mažesnės apimties dangoraižiai kyla kaip ant mielių. Jungtiniai Arabų Emyratai rimtai nusitaikė perimti aukščiausio pasaulio pastato titulą ir toliau tęsia giganto Burj Dubai statybas.  Vieną iš didžiausių pasaulio dangoraižių stato ir Meksika, o amerikiečiai atstato sugriautą Pasaulio prakybos centrą Niujorke. Kaip atrodys ateinančių metų dangoraižių dešimtukas, galite pažiūrėti čia  Tačiau kiek ilgai jis bus teisingas, prognozuoti sudėtinga.

Kataro perlas

Šalia dangoraižių nevalia nepaminėti ir kitų, ne ką mažiau egzotiškų statybų. Po 13 metų trukusių didelių fizinių pastangų ir savo techninio išradingumo dėka Kinija 2007 metais užbaigė statyti prieštaringai vertinamą Trijų tarpeklių užtvanką - didžiausią pasaulyje hidroelektrinės projektą. Dubajuje toliau sėkmingai pilamos dirbtinės salos, o šiuo pavyzdžiu pasekė ir Kataras pasauliui pristatydamas „Kataro Perlą“ - nuostabaus grožio dirbtinę salą Persijos įlankoje, netoli valstybės sostinės Dohos (Doha) .

Turbūt nereikia būti nuovokiam, jog pastebėti statybų gigantomanijos požymius. Šalia tokių projektų šešėliuose atsiduria ekologiškų pastatų koncepcijos. Vieną iš tokių pristatė Ispanija, parengusi „Oro medžio“ projektą.  Galbūt kada nors bus pastatyti ir „šokantys dangoraižiai“ . Tačiau tikėtina, jog tokių projektų tik daugės – energetikos problemos su laiku taps vyraujančios pasaulyje.

Autotransporto tendencijos 2007 metais

Aptera Motors keistasis trijų ratų automobiliukas

Energetikos klausimai palies ne tik statybas – labiausiai ji įtakos transporto pasaulį. Deja, 2007 dar netapo naujo perversmo metais – atsinaujinančios energetikos automobiliai kol kas gaminti tik koncepciniais pavidalais. Iš jų galima išskirti Venturi kompanijos du Saulės energija varomus modelius, neįtikėtinai ekonomišką Apterą modelį, elektra varomą Mini Cooper, sugebantį 0-60 mph greitį pasiekti per 4,5 sekundės, Indijoje gimusi oru varomą automobilį  (beje, planuojama, jog jis ne tik pasieks serijinę gamybą, bet bus ir ganėtinai populiarus). Įdomumo dėlei nereikia pamiršti ir pirmo lietuviško vandeniliu varomo automobilio. Tiesa, jis sukonstruotas tik kaip koncepcinis – mokslinis Šiaulių universiteto projektas, bet ir tai labai smagus dalykas. 

Taigi, šie automobiliai išsiskyrė iš kitų netradicine energetine sistema. Tačiau pernai metais nemažai sukonstruota ir kitokių originalių modelių. Galime paminėti povandeninio automobilio projektą, lėktuvą-automobilį, plačiajai rinkai skirtą automobilį-amfibiją , pagaliau garu varomą neįtikėtinai greitą modelį, dalyvavusį konkurse „British Steam Car Challenge".

Konstruktoriai praėjusiais metais fantazijos nestokojo. Neabejotinai, jog šiais metais išvysime dar ir ne tokių techninių sprendimų. Kalbant gi apie serijinius gaminius, nieko ypatingai naujo neįvyko – keitėsi dizainas, keitėsi charakteristikos, tačiau esmė visuose modeliuose išliko ta pati. Tad galima paminėti nebent serijiniuose modeliuose pritaikytas naujus technologinius sprendimus. Tokius kaip GPS greičio ribotuvai, GPS panaudojimas greičio matavimui, spalvą keičiantys automobilio dažai na ir kitos panašios smulkmenos.

Tiesa, reikia pastebėti, jog šiais metais kaip niekada aktyviai diskutuojama asmeninio automobilio koncepcijos klausimais – ypač japonai įsitikinę, jog ateities priklauso būtent tokiems modeliams. Tad nekeista, jog jie labai intensyviai kuria tokių ateities automobilių koncepcijas. Prie jų galima priskirti Toyota pagamintą krėslą – automobilį, triratį automobilį, priklausantį motociklų klasei. Kol kas tai idėjos, tačiau nesunkiai įgyvendinamos ir šiandieniniam technikos lygiui. Neaišku, tik ar modeliai sulauktų populiarumo. Na, o fantastikos mėgėjams galime pasiūlyti pasigrožėti planuojamais 2057 metų modeliais, pristatytais 2007 vykusiame dizainerių konkurse Design Los Angeles. Mes išrinkome tris įdomiausius projektus – Mazda  , Honda ir Nissan.

Karinės technologijos 2007 metais

Tiek trumpai apie prabėgusius metus automobilių pasaulyje. Žvilgtelėkime į giminingą technologijų sritį – karinę techniką. Deja, išsamumo ypač kalbant apie naujas technologijas, stinga. Nieko nepadarysi – karinė paslaptis. Bet kai ką galėjo „nugirsti“ ir paprasti informaciniai portalai. Tad apie tai ir pakalbėkime.

Britų armijos testuojamas "nematomas" tankas

Kaip ir šaltojo karo metais jaučiamas Rusijos ir Amerikos lenktyniavimas naujų technologijų srityje. Rusai praėjusių metų gale į orbitą išvedė tris paskutinius dirbtinius palydovus, skirtus užbaigti konstruoti jos nuosavą globaliosios navigacijos sistemą pavadinimu GLONASS. Ši sistema iš esmės yra su JAV GPS sistema konkuruojantis karinės paskirties produktas. 

Vasarą rusų kariškiai išbandė naują vakuuminę bombą, pavadinę ją „visų bombų tėvu“  JAV neatsilikdami pareiškė, jog ji turi 14 tonų sveriančią bombą, skirtą įtvirtintų požeminių taikinių naikinimui. Aišku, „žymiai galingesnę“ už rusų analogus. 

Na, bet tokios lenktynės šiuolaikinėje politikoje tikriausiai yra neišvengiamos. Be masinių naikinimo ginklų spėriai savo „vietą po Saule“ išsikovoja kariniai robotai. D. Britanijos ginybos ministerijos užsakymų savo jėgas apjungė Portsmonto universiteto (University of Portsmouth) ir Ant Scientific kompanijos specialistai. Jų užduotis - suprojektuoti skraidantį robotą, galinti iš oro aptikti ir sunaikinti snaiperius ir minas. 
Yra ir jau aktyviai veikiančių karinių robotų, kurių gretas pernai papildė amerikiečių kompanijos iRobot naujas modelis „Warrior x700“, taip pat kitos amerikiečių kompanijos Foster-Miller sukurtas robotas MAARS, nepilotuojami žvalgybiniai robotai-lėktuvai Rapid Eye ir Vulture, Lockheed Martin sukonstruotas ypatingai slaptas nepilotuojamas kovinis lėktuvas Polecat  ir galiausiai JAV armijos šarvuotos technikos arsenalą papildė nepilotuojamas robotizuotas tankas pavadinimu "Black Knight". 

Robotai žada keisti ne tik žvalgybą ir snaiperių medžioklę, bet ir kareivių galimybes. Labai optimistiškai šiuo atžvilgiu nuteikia Sarcos egzoskeletas, kuriam iki visiškai funkcionalaus gaminio teliko keli žingsniai.

Naujos technologijos armijoje nuo seno labai mėgstamos – tad nieko keisto, jog karinė sritis bus pirmoji, kuri sukurs nematomą techniką. Pirmi žingsniai jau padaryti – D. Britanijos armija pernai ištestavo dalinai „nematomą“ tanką. 

Populiarėja nemirtino poveikio ginklai. Pernai metais pabaigtas 10 metų užtrukęs Active Denial System projektas. ADS šaudo didelio intensyvumo milimetrinių bangų spinduliais, o tai "žemiška" kalba reiškia, jog jei jūs pasitaikote spindulio kelyje, jausmas toks, tarsi būtumėte įmerktas į skystą lavą.

Prie šitokių ginklų galime priskirti ir aukštadažniais impulsais veikiančią „patranką“, galėsiančią išvesti iš rikiuotės transporto sistemos mikroprocesorius. 

Tiek kuklių žinių iš praėjusių metų karinių technologijų. Aišku, jų yra žymiai daugiau, tačiau ne viskas pasiekia plačiąją žiniasklaidą. Na, o mums liko apžvelgti sparčiausiai besivystančias giminingas šakas – elektronikos ir informacinių technologijų rinką.

Aukštųjų technologijų rinka 2007 metais

Heliodisplay - erdvinis vaizdas ore

Kalbant konkrečiai apie elektroniką, dera priminti, jog pernai metais visas pasaulis minėjo garbų pagrindinio elektronikos komponento – tranzistoriaus 60 metų jubiliejų. 

Be tranzistoriaus dabar neįsivaizduotinas joks elektronikos gaminys, o ypač procesoriai, kurių galimybės iš tikrųjų yra stulbinamos. Tačiau toli gražu ne visos procesorių galimybės yra jau išsemtos. Dabar didžiausias klausimas, kaip patobulinti procesorius, jog juose tilptų dar daugiau tranzistorių. Vieno tranzistoriaus matmenys ir taip jau sumažėję iki keliolikos molekulių dydžio, tad dar mažinant pamažu prieitumėme molekulinės elektronikos ribą. Tad galbūt problemą padės išspręsti trimačiai procesoriai?  Arba bus panaudoti naujieji elektrooptiniai IBM moduliatoriai daugiabranduolinių procesorių sukūrimui? Koks bus pasirinktas tolesnis procesorių tobulinimo kelias turėtų paaiškėti artimiausiais metais.

Elektronika tobulėja ne tik greitaveikoje. NASA mokslininkai sukūrė karščiui atsparų integrinį grandyną – o juk aukštos temperatūros buvo viena iš pagrindinių elektronikos įrangos eksploatavimų problemų. 

Na ir aišku, kalbant apie elektroniką, nevalia pamiršti robototechnikos. 2007 metais ji žengė didelį žingsnį į priekį. Nors robotai, ypač Japonijoje, toli gražu ne naujiena, tačiau „protingi robotai“ vis dar nesukurti. Ir tikėtina, jog tikras dirbtinis intelektas dar negreit išvys pasaulį. Tačiau pati robotų mechaniką ir ją valdanti programinė įranga per šiuos metus tikrai patobulėjo. Užtenka prisiminti robotą-humanoidą ASIMO, pasigrožėti kasmetinių „robotų karų“ konkursu Japonijoje. 

Tai, kad robotai įgauna vis labiau žmogišką išvaizdą – irgi nebe naujiena. Pažiūrėkite, kaip atrodo šie elektroniniai humanoidai – moteris  ir vyras.

Įspūdinga, tiesa? Kalbėti apie robotus galima dar labai daug, tačiau nebesiplėskime. Pasidžiaukime tuo, jog ir Lietuvoje atsiranda entuziastų, besidominčių robotechnika. Pernai metais vyko pirmosios parodomosios Lietuvoje sumo robotų imtynių rungtynės. Tikėsimės, jog ne paskutinės.

Užsiminus apie Lietuvos elektroniką, negalima nepaminėti pirmo lietuviško mobilaus telefono, kurį pagamino Teltonika. O kas naujo pasaulyje mobiliųjų telefonų rinkoje? Be naujų kasmetinių modelių paskelbti ir keli unikalūs techniniai sprendimai. Štai švedų kompanija TerraNet jau praktikoje 2007 bandė naujos technologijos telefonus, leidžiančius kalbėti tarpusavyje be papildomų tarpinių stočių, pagamintas telefonas kurtiesiems, pristatyta modulinių telefonų koncepcija  ir galiausiai rinkoje startavo pirmasis bevielis Skype telefonas, kuriam nereikia kompiuterio. Tiesa, jau šiais metais tikimasi, jog mobilieji telefonai bus leidžiami ir lėktuvuose. 

Telekomunikacijų rinka glaudžiai susijusi su informacinių technologijų plėtra, tad pažvelkime, kokias šios srities naujienas mums dovanojo 2007 metai.

Visų pirma, internetinės rinkos gigantas Google pateikė seriją savo naujovių, kurios praėjusias metais nelabai sudžiugino internautus. Omnitel pirmoji iš Lietuvos kompanijų įžengė į virtualų „Second Life“ pasaulį.

Pasirodė naujas atviro kodo internetinės televizijos projektas Miro, gan greit susilaukęs vartotojų simpatijų ir turbūt nukonkuruosiantis anksčiau gimusį komercinės interneto televizijos projektą Joost.

Kalbant apie internetą, reiktų nepamiršti japonų planų sukurti naujos technologijos globalų tinklą, apsaugotą nuo dabartinio tinklo netobulumo. Jei toks tinklas ir bus sukurtas, tai negreičiau 2020 metų. 

Praeiti metai dovanojo naują bevielio ryšio technologiją, gana greit pavadintą skambiu vardu – „Wi-Fi“ technologijos žudiku. Ar vardas pateisins save realybėje, išvysime artimiausiais metais.

Praėję metai buvo labai sėkmingi kompiuterinių žaidimų rinkai. Ypač didelę sėkme džiaugėsi Nintendo Wii konsolių pardavėjai, kurie prieš pat šventes tapo tikru deficitu visame pasaulyje.

Džiugu, jog žaidimų rinkoje gimsta naujos koncepcijos mokomieji žaidimai, tokie kaip „Crayon Physics Deluxe“. Japonijoje sukurta nauja trimatė realaus laiko animacijos generavimo technologija žada labai plačias perspektyvas.

   

Facebook komentarai