Mokslo mitai, kuriais žmonės vis dar tiki

Yra daugybė mokslo „pasakų“, kurios remiasi tam tikrais baziniais mokslo principais. Kai kurios jų buvo paneigtos prieš daugelį metų, tačiau jos vis lieka žmonių galvose. Iflscience.com pateikia populiariausius vis dar sklandančius mokslo mitus.

Mes panaudojame tik dešimtadalį savo smegenų

Tiesa, kad dar daug ko nežinome apie savo smegenis, tačiau tikrai žinome, kad panaudojame jas visas. Net jeigu neturėtume galimybės pasižiūrėti į smegenų skenavimo rezultatus, remiantis logika tampa akivaizdu, jog šis 10 proc. smegenų panaudojimo argumentas neturi nieko bendro su realybe.

Nors smegenys sveria maždaug kilogramą, jos neįtikėtinai reiklios ir reikalauja maždaug 20 proc. kūne esančio deguonies ir gliukozės. Labai neįtikėtina, kad smegenys būtų pasiekusios tokį lygį, jeigu jos būtų beveik nenaudojamos.

Be to, niekada nebuvo taip, kad pas žmogų radus auglį smegenyse būtų pasakyta, jog auglys yra toje smegenų dalyje, kuri nenaudojama ir ją galima išpjauti kartu su augliu.

Nors mes nenaudojame visų smegenų tam tikrais momentais, tačiau visos dienos metu panaudojamos visos smegenų dalys. Manymas, kad mes neišnaudojame viso savo potencialo yra visai kas kita, tačiau tai visiškai nereiškia, kad dalis smegenų lieka nepanaudotos.

Yra tamsioji Mėnulio pusė

Žiūrint iš Žemės perspektyvos, mes galime matyti 59 proc. Mėnulio paviršiaus, nors ir ne visuomet. Kiti 41 proc. yra pasislėpę iš mūsų regos lauko ir ši Mėnulio pusė turėtų būti visiškoje tamsoje ir šaltyje, ir niekuomet negauti Saulės šilimos, tiesa? Ne.

Tokia nuomonė vyrauja dėl „potvyninio prirakinimo“ ir dėl šios priežasties atrodo, kad Mėnulis nesisuka. Iš tiesų Mėnulis sukasi labai lėtai. Nors viena jo pusė visuomet yra atsisukusi į Žemę, tai neturi nieko bendro su Mėnulio gaunamu šilumos kiekiu. Galų gale, mes turime skirtingas Mėnulio fazes.

Išskyrus Mėnulio užtemimo atvejį, šviesa krenta ant pusės Mėnulio visą laiką. Kai Saulė visiškai apšviečia mūsų matomą Mėnulio pusę, mes šį reiškinį vadiname pilnatimi.

Kai atrodo, kad dalies Mėnulio nėra, dalis Saulės šviesos krinta į tą Mėnulio pusę, kurios negalime pamatyti. Nors yra Mėnulio dalis, kurią galima pavadinti „tolimąja Mėnulio puse“, jis ne ką tamsesnė, nei matoma iš Žemės.

Pilnatis keičia žmonių elgesį

Tai labai senas mitas, ypatingai tarp žmonių, kurie dirba su vyresnio amžiaus žmonėmis arba turinčiais psichinių negalių. Šis mitas paremtas įvairiomis menamomis priežastimis, įskaitant smegenyse esančio vandens poveikį. Daug žmonių teigia, kad per pilnatį padidėja žiaurių nusikaltimų, o anksčiau britų policija pilnaties metu net padidindavo policijos pajėgas.

Ši tema buvo tirta daugybę kartų ir yra labai nedaug koreliacijų tarp neprognozuojamo elgesio ir Mėnulio pilnaties. Nors keliuose tyrimuose buvo parodytas ryšys tarp padidėjusio nusikalstamumo ir pilnaties, tai buvo galima paaiškinti laisvadieniais ir savaitgaliais.

Žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą du kartus

„Žaibas netrenkia į tą pačią vietą du kartus“ – paplitusi idioma, norint pasakyti, kad antrą kartą toks pats blogas dalykas nebenutiks. Deja, tai neturi nieko bendro su žaibu. Aukščiausias miške esantis medis per audrą gali sulaukti iškrovos keletą kartų. Pavyzdžiui, į „Empire State Building“ žaibas per metus trenkia šimtą kartų.

Žaibas yra didelė elektrostatinė iškrova, ieškanti vietos žemyn ir jos nedomina, ar iškrova jau buvo pataikiusi į kokį nors objektą, ar ne. Aukštesni objektai, kaip medžiai ar dangoraižiai, paprastai tampa pagrindiniais taikiniais, nes iki jų nuo žaibo šaltinio yra mažesnis atstumas.

Dar 2003 m. NASA išleido tyrimą, kuriame pateikiami duomenys iš 386 žaibo iškrovos atvejų. Jame nustatyta, kad trečdalį kartų žaibas trenkė į kelias vietas vienu metu. Taigi žaibas ne tik du kartus gali trenkti į tą pačią vietą, bet ir į keletą vietų tuo pat metu.

Išmetę centą iš didelio aukščio ką nors užmušite

Jeigu nuo „Empire State Building“ numesite cento monetą ir pataikysite į žmogų, ji nieko neužmuš. Centų monetos sveria apie gramą, yra plokščios ir, kalbant aerodinaminiais terminais, nėra reikšmingos.

Kadangi moneta krisdama žemyn vartysis, jos nedidelė masė ir palyginti mažas ribinis greitis (105 km/val) neapdarys daug žalos ant šaligatvio stovinčiam žmogui. Jausmas būtų kaip gavus sprigtą į kaktą – erzina, bet nėra mirtinas.

Tačiau sunkesni objektai, kurie turi didesnę masę ir galėtų pasiekti didesnį ribinį greitį, užmušti gali.

Nagai ir plaukai auga po žmogaus mirties

Tam, kad plaukai ir nagai augtų po žmogaus mirties,žmogus turėtų gauti maistinių medžiagų, o tai yra neįmanoma. Taigi nėra galimybių, kad kūne būtų gaminamas keratinas, reikalingas nagų ir plaukų augimui.

Tiesa, gali pasirodyti, kad nagai ir plaukai po žmogaus mirties auga. Kai negyva oda pradeda džiūti, ji susitraukia ir atsiskiria iš plaukų šaknų ir panagių, o patys nagai ir plaukai nėra paveikiami drėgmės trūkumo. Dėl to gali pasirodyti, kad nagai ar plaukai pailgėjo.

Krumplių traškinimas gali sukelti artritą

Mintis, kad nuo nuolatinio sąnarių spaudimo ir tampymo tam, jog šie traškėtų, gali padidėti tikimybė susirgti osteroartitu – skausmingu sąnarių „nusidėvėjimu“, – lyg ir neprieštarauja logikai, tyrimai rodo, kad tokių sąsajų nėra.

1998 m. Donaldas Ungeris publikavo tyrimą, kuriame rašė, kad kairės rankos krumplius traškino kiekvieną dieną 60 metų, o dešinės rankos krumpliai nebuvo paliesti. Ir kairės rankos sąnarių būklė nesiskyrė nuo dešinės. Už šį savo darbą 2009 m. jam paskirta Nobelio medicinos premija.

Sąnarių skystis yra medžiaga, kuri veikia kaip pagalvėlė ir sumažina trintį sinoviniuose sąnariuose, tokiuose kaip krumpliai, alkūnės, keliai ar klubai. Kai sąnariai yra tempiami ir sąnarių kapsulės atsiskiria, sumažėjus spaudimui kapsulėje išleidžiamos dujos, kurios suformuoja burbulą tuščioje erdvėje. Sąnario spaudimas gali sukelti garsą, kai šis burbuliukas „sudūžta“ ir sąnario kapsulė grįžta į savo vietą.

Jei traškinant sąnarius jaučiamas skausmas, tai gali byloti apie pažeistus sąnarius. Traškinimo garsas taip pat gali eiti ir iš sausgyslių, kurių stiprumas laikui bėgant sumažėja.

Reikia 7 metų, kad būtų suvirškinta praryta kramtomoji guma

Nereikia septynerių metų, kad kramtomoji guma būtų suvirškinta. Tiesą sakant, mūsų organizmas jos visai nevirškina. Neskaitant nedidelio kiekio saldiklių ir kvapiųjų medžiagų, gumoje yra mažai medžiagų, kurias organizmas gali išskaidyti ir panaudoti.

Dalis gumos yra pagaminta iš gumos polimerų, vadinamų elastomerais, kartu su glicerinu ir augalinio aliejaus ingredientais, kad guma būtų minkšta ir drėgna. Kai organizmas iš gumos ištraukia viską, ką gali, likusi dalis perduodama atliekoms – kaip visa kita.

Tačiau tai nereiškia, kad gumos prarijimas yra gera mintis. Didelis prarytos gumos kiekis gali sukelti vidurių užkietėjimą ir virškinamojo trakto užsikimšimą, kurį pašalinti turi chirurgas.

Antibiotikai žudo virusus

Šį mitą galima išgirsti per kiekvieną peršalimų protrūkį. Antibiotikai, pagal jų pirminį apibrėžimą, žudo bakterijas. Įprastinis peršalimas ir gripas yra virusai ir nėra paveikiami antibiotikų. Kai kas gali manyti, kad antibiotikai sergant virusu gali bent šiek tiek padėti, tačiau toks mąstymas klaidingas ir gali sukelti bėdų

Antibiotikų vartojimas ne pagal paskirtį arba ne tokiais kiekiais, kokius rekomenduoja gydytojai, gali organizme esančias bakterijas padaryti atspariomis. Tai gali sukelti komplikacijas, kur kas didesnes nei pirminė liga.

   

Facebook komentarai