Mokykla ir narkotikai. Ką turėtų žinoti tėvai ir pedagogai?

Vilnietė pedagogė Dalia (61) prieš dvejus metus palaidojo sūnų, kuris pralaimėjo asmeninę kovą su narkotikais. Jam nebuvo ir trisdešimties. Dalios sūnus pirmą kartą narkotikų pabandė dar būdamas paaugliu. Vėliau, jau po daugelio metų, kovodamas su priklausomybe, jis prisipažino mamai, kad tuomet patirtus pojūčius vis dar prisimena kaip pačius maloniausius savo gyvenime.

Skaudi mamų patirtis

Dabar jau pensininkė Dalija su ašaromis akyse kalba apie tuos metus, kai jos sūnus kovojo su savo priklausomybe. Jis ne kartą pasidavė, tuomet iš namų dingdavo daiktai, jis atsidūrė kalėjime... Moteriai iškęsti sūnaus elgesį padėjo savitarpio pagalbos grupė, suburta prie Narkotikų kontrolės departamento. Kartą per savaitę priklausomus nuo narkotikų vaikus turinčios mamos susitinka pasikalbėti. Tik šiuose susitikimuose Dalia suprato, kad kova su narkotikais bus sunki. „Nelengva buvo netiesti jam pagalbos rankos, nemokėti už jį skolų ir neįsileisti jo į namus,“ - sako moteris. Ir dabar ji yra įsitikinusi, kad ne mokyklos aplinka kalta dėl to, kad jos sūnus tapo priklausomas nuo narkotikų. Dalia linkusi analizuoti savo šeimos santykius ir juose įžvelgia užuomazgas savo sūnaus priklausomybės nuo narkotikų.

Paaugliai nori eksperimentuoti

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė sako, kad Lietuvos mokyklose beveik kas antras vaikas pabando alkoholio ar narkotikų. Departamento vadovė atkreipia dėmesį, kad su narkotikų plitimo tarp moksleivių problema šiandien susiduria ne tik Lietuva, tačiau ir kitos pasaulio šalys.

Tyrimų duomenys rodo, kad narkotikų paplitimas per ketverius metus mūsų šalyje tarp 15-16 m. moksleivių išaugo, tačiau reguliariai ar labai dažnai juos vartojančių paauglių skaičius padidėjo mažai ar net kai kuriais atvejais sumažėjo. Tai leidžia manyti, kad narkotikų paplitimo didėjimas yra susijęs su paauglių noru „eksperimentuoti” ir išbandyti tai, ką pasiūlo draugai ar kiti asmenys.

Kaip rodo 2007 m. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenys, Lietuvoje mažėja tabako, alkoholio vartojimo skirtumai tarp lyčių. Tačiau, lyginant 2003 m. ir 2007 m. ESPAD tyrimo duomenis, išryškėja tendencija, kad pirmą kartą pabandžiusiųjų rūkyti, vartoti alkoholį ir narkotikus amžius jaunėja.

Mokslininkai aiškina, kad kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau ir išsivystyti priklausomybei. Populiarėja kelių narkotikų vartojimas vienu metu ir naujos svaiginimuisi skirtos psichoaktyviu poveikiu pasižyminčios medžiagos,“ – sako A. Astrauskienė.

Narkotikų patekimo keliai

Cheminių medžiagų rinkoje kasmet atsiranda apie 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Skatinant jas vartoti ne pagal paskirtį, keliama rimta grėsmė žmonių sveikatai. Cheminių medžiagų, dar vadinamų „buzais“, „poperiais“, „niochais“, uostymas itin populiarus tarp paauglių.

Tiek internete, tiek parduotuvėse šios medžiagos gali būti pristatomos ir parduodamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai bei odinių dirbinių valikliai. Tai lakiosios organinės medžiagos (amilnitritas, butilnitritas, izopropilnitritas). Jos vartojamos ne pagal paskirtį, gali sukelti širdies infarktą, traukulius, kraujo išsiliejimą į smegenis, insultą ar vėžį.

Narkotikų kontrolės departamento iniciatyva LR Sveikatos apsaugos ministerija papilde ir/ar pakeitė atitinkamus teisės aktus. Tokiu būdu buvo uždraustas arba apribotas tam tikrų medžiagų patekimas į rinką.

Narkotikų kontrolės departamentas gavo duomenis, patvirtinančius, kad keliose Europos šalyse mažais kiekiais pardavinėjamos vadinamose „vonios druskose“ yra narkotinių medžiagų. Užsienio šalys patvirtino, kad tam tikra medžiaga, esanti kai kuriose „vonios druskose“ jau sukėlė mirties atvejus, todėl šiais metais jos buvo uždraustos. Lietuvos paaugliai internete taip pat nesunkiai randa tinklalapius, kuriuose reklamuojamos įvairios narkotinės medžiagos kaip nauji ir legalūs produktai, skirti svaiginimuisi.

Dažniausiai pardavėjai kviečia įsigyti produktus, kurie pristatomi ir reklamuojami kaip buityje naudojamos priemonės, arbatos, botanikos tyrimams skirti mišiniai, vonios druskos, nors tikroji šių produktų paskirtis – apsvaigimo efektas.

„Pardavėjai patikliam jaunimui tiesiog formuoja nuomonę „jei produktais legaliai prekiaujama internetu, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“. Tėvams reikėtų pasikalbėti su vaikais apie informaciją, kurią jie randa internete. Perspėti juos ir tuo pačiu pasikalbėti su vaikais apie narkotikus, sužinoti jų nuomonę, papasakoti jiems apie priklausomybę,“ – aiškina A. Astrauskienė.

Šeimos vaidmuo

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) pabrėžia, kad svarbu tobulinti ir stiprinti narkomanijos prevenciją šeimose. Paauglystės dar nesulaukusiems vaikams šeimos įtaka yra didesnė nei bendraamžių. Efektyvi prevencija šeimoje – tai ne vien informacijos teikimas, o normų nustatymas ir vaikų pasitikėjimo pelnymas.

„Už vaikų ugdymo procesą yra atsakingi ir tėvai, ir mokykla, kurioje vaikai mokosi, - teigia direktorė. - Ugdymo įstaigos taip pat turi auklėtinius parengti suaugusiųjų gyvenimui. Svarbu, kad vaikų užimtumas būtų tinkamai bei tikslingai organizuojamas ir derinamas su vertybių formavimu, gyvenimo įgūdžių bei sveikos gyvensenos ugdymu.“

Dr. A. Astrauskienė sako, kad prevencines programas patogiausia taikyti mokykloje, nes vaikai čia praleidžia daugiausia laiko, o pedagogai kartais greičiau nei tėvai gauna informacijos apie vaikus ir gali pirmieji pastebėti pavojaus ženklus.

Rekomendacijos pedagogams

Narkotikų kontrolės departamento organizuojamose mokymuose pedagogai ir socialiniai darbuotojai gauna naujausios informacijos, kaip su moksleiviais kalbėtis apie narkotikus. Jie gali susipažinti ir per praktinius užsiėmimus įtvirtinti žinias, kaip efektyviai ugdyti vaikų bei paauglių gyvenimo įgūdžius. Tokie mokymai šiemet jau vyko Vilniuje, Trakuose, Kaune ir Panevėžyje. Šį rudenį prasidės antrasis mokymų etapas.

Švietimą narkotikų klausimais siūloma pradėti nuo kuo jaunesnio amžiaus. Be abejo, prevencijos tikslai, naudojamos priemonės, metodai labai priklauso nuo vaikų amžiaus – jų suvokimo, atminties, mąstymo ypatumų, interesų. Pavyzdžiui, vykdant prevenciją tarp ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, nekalbama apie pačius narkotikus ir jų grėsmę. Pabrėžiamas vaistų vartojimas (kodėl, kada ir kaip vartoti vaistus), rūpinimasis savo sveikata ir santykiai su nepažįstamais asmenimis. Vykdant narkotikų prevenciją tarp paauglių, labai svarbu atsižvelgti į jų poreikius ir interesus.

Tarptautiniai ekspertai Pagrindinių narkotikų paklausos mažinimo principų deklaracijoje pabrėžia: „Informacija, naudojama prevencijos programoms, turi būti aiški, moksliškai tiksli ir patikima, atitikti kultūrinius ypatumus, pateikiama laiku ir, jei įmanoma, išbandyta.”

Ekspertai dėl informavimo apie narkotikus:

Nerekomenduojama su vaikais ar jaunimu kalbėtis apie naujus, jiems dar nežinomus narkotikus.

Negalima minėti konkrečių raminamųjų bei migdomųjų vaistų pavadinimų.

Negalima pateikti narkotikų gamybos būdų, technologijų aprašymų.

Pirminės prevencijos tikslas – užkirsti kelią narkotikų vartojimo plitimui, todėl negalima propaguoti saugaus vartojimo.

Informacija apie narkotikus – būtina, bet ne vienintelė sėkmingos prevencijos sąlyga.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės visuomenei suteikia galimybę narkotikų vartojimo tema konsultuotis su geriausiais prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir teisės sričių specialistais. Užsukę į interneto svetainę www.nkd.lt/visuomene, galite pateikti klausimus rubrikoje „Specialisto klausk drąsiai“.

Apie Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės

Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, teikia metodinę pagalbą, organizuoja paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimą, vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Nacionalinio centro funkcijas ir atstovauja Lietuvą svarbiausiose Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose. Daugiau informacijos galima rasti www.nkd.lt.

Rekomendacijos pedagogams

Kaip šnekėtis su vaikais apie narkotikus. Ir šnekantis nesulaukti priešingo efekto, t.y. netapti narkotikų reklamuotojais:

Informaciją apie narkotikus ir jų keliamas problemas vaikams teikite atsakingai – pagrįskite ją tikrais faktais, tyrimų duomenimis.

Visais atvejais demonstruokite neigiamą nuostatą narkotikų vartojimo atžvilgiu.

Neakcentuokite vien malonių narkotikų vartojimo pasekmių (pvz. aktyvumo, kūrybiškumo ir pan.), visada šalia paminėkite ir neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, neminėkite garsių dainininkų, rašytojų, kurie svaiginosi narkotikais, kaip teigiamų pavyzdžių, nes taip sužadinamas paauglių smalsumas ir noras jiems patiems išbandyti.

Nepateikite informacijos apie tai, kaip pasigaminti ir vartoti narkotines medžiagas.

Nereikėtų propaguoti saugaus narkotikų vartojimo, nes tokiu būdu formuojamas supratimas, kad problemos dėl narkotikų vartojimo kyla tik tada, kai neteisingai vartojami narkotikai (per didelė dozė, maišomi nesuderinami narkotikai, leidžiamasi ne taip).

Akcentuodami narkotikų žalą atskiriems asmenims ir bendruomenėms, neperlenkite lazdos ir nesukurkite nuostatos, kad narkotikų vartojimas – neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis. Neapgalvoti teiginiai, kad „beveik visi moksleiviai jau yra pabandę narkotikų”, „dideliuose miestuose jau visi svaiginasi” ir pan. skatina ir tuos, kurie dar nebandė, neatsilikti „nuo mados” ir „tapti šiuolaikiniu”.

Neminėkite tikslių narkotikų kainų ar nelegalios prekybos narkotikais nešamų pelnų.

Pateikite kuo daugiau informacijos, kur ieškoti psichologinės ir socialinės pagalbos.

Atsisakykite visuomenę klaidinančių mitų apie narkotikus ir jų keliamas problemas (plačiau interneto svetainės www.nkd.lt/visuomene rubrikoje „Suaugusiųjų mitai apie narkotikus“).

   

Facebook komentarai