Mokytoja: ir arkliui buvo aišku, kad sąlygos nelygios, tačiau tokia valstybė

Teismo išaiškinimas, kad tautinėms mažumoms palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, nenustebino lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Reginos Dilienės. Pasak jos, tai buvo iš anksto aišku ir arkliui.

„Ir arkliui buvo aišku, kad čia nelygybė, nereikia pranašu būti, buvo akivaizdu, kad čia pažeidimai visokie. Ministras iš karto sakė, kad teisinės pusės nekomentuoja, kad tai politinis sprendimas“, – sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė R. Dilienė.

Mokytoja būtų nustebusi, jei sprendimas būtų priimtas kitoks – esą jis visiems buvo aiškus iš anksto. R. Dilienė primena, kad teismo prašyta sprendimą priimti po egzamino.

„Koks skirtumas, šioje valstybėje niekas už nieką neatsako. Nėra ką ir komentuoti. (…) Taip ir turėjo būti, taip bus ir toliau. Tai precedentas, kad galima nesilaikyti įstatymo – vienas ministras nesilaikė, ateina antras ir iš karto pradeda nuo įstatymų pažeidinėjimų“, – piktinasi pašnekovė.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis – ne pirmasis švietimo ministras, gaunantis antausį nuo teismo. Metų pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naująją stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pripažino prieštaraujančia Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šią tvarką savo parašu buvo palaiminęs tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Lenkų autorių egzamine neturėjo būti

R. Dilienės teigimu, įstatymas pažeistas ir pačiame egzamine – pagal egzamino programą, jame negalėjo būti lenkų autorių. Vis dėlto egzamine atsirado Adomo Mickevičiaus ir Česlovo Milošo pavardės.

„Ir tai padaryta sąmoningai, pažeista egzamino programa. Egzamino programa yra dokumentas, sudarant egzaminų užduotis, egzamino rengėjai turi pasirašyti dokumentus, kad laikysis programos, yra recenzentai, kurie tvirtina egzamino užduoties atitikimą programai, visa sistema sukurta, ir jeigu toje sistemoje atsiranda toks dalykas, jis atsiranda tyčia, jis negali atsirasti netyčia. Tai padaryta sąmoningai, vienas pažeidimas lydi kitą. Tiesiog tokia valstybė“, – konstatuoja žinoma lituanistė.

Iš septynių egzamine pateiktų autorių du buvo lenkų rašytojai. Jie lenkiškose mokyklose nagrinėti kur kas plačiau nei lietuviškose. „Jei vaikas į egzaminą telefoną atsinešė – tragedija, rašo spauda, o čia į egzaminą bet ko prikišu – ramu, gražu, niekas net nepypteli. Tokie pažeidimai tampa norma. Toliau bus dar gražiau“, – mano R. Dilienė.

Jos manymu, lietuviai moksleiviai turės nelygias sąlygas ir nukentės stodami į aukštąsias.

Paprasčiausiai nelietuvių abiturientų rezultatai bus geresni, o stojant į aukštąją mokyklą, žiūrima ne į tautybę, o į dokumentus.

   

Facebook komentarai