Mokytojų dienos proga daugiau rūpesčių ir politikos nei šventinės nuotaikos

Na ką, sulaukėme mokinių ir mokytojų laukiamo šventės - Mokytojo dienos. Tik deja, šiais metais Lietuvoje ši šventė žada paskęsti piketuose ir niūrioje nuotaikoje. Vis nesibaigiančios erzelynės dėl mokytojų algos didinimo pasireiškia ir šiandien - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose rengiami pasyvūs ir aktyvūs piketai. Tačiau neverta politikos sūkuriuose pamiršti ir pačios šventės esmės. Tad trumpai apie viską - nuo šventės iki politikos.

Mokytojo diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Kai kas galvoja, kad mokytojo darbas – pavydėtina profesija. Ilgos atostogos, trumpa darbo diena. Tačiau iš tiesų kasdieninis mokytojo darbas be galo varginantis, turi prisiimti atsakomybę už vaiko išsilavinimą ir patį ugdymą. O kur dar nuolatinė įtampa dirbant su pilna klase mokinių?

Visi dar prisimenam, jog Mokytoji diena yra šventė ne tik mokytojams, bet ir mokiniams. Tik šią dieną mokiniai turi unikalią progą – „pereiti į kitą barikadų pusę“: atsistoti prie lentos ir patys mokytojauti – tvarkyti dienyną, rašyti pažymius, aiškinti temą, skirti namų darbus…

Neapseinama ir be bendrųjų programos dalių - šokiai, dainos, sveikinimų žodžiai, gėlės. Viskas susilieja į bendrą didelę šventę. Aišku, išvengti kai kurių "šunybių" dažnai nepavyksta - vandenyje paskedę kolidoriai, sudaužytos vazos, išpaišytos lentos - tačiau visa tai paskęsta nerūpestingoje vaikystėje.

Kaip bus šįmet? Pasakyti sunku, tačiau tokios šventinės nuotaikos tikrai nebus. Toliau keletas mokytojų komentarų, pateiktų Vakarų ekspresui.

M. Mažvydo pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas Nerijus NOREIKA, darbo patirtis - 4 metai.

Kokiomis nuotaikomis pasitinku šventę? Patys žinote - nekokiomis. Suirutė, algų pakėlimo problema gadina nuotaiką. Bet mes, mokytojai, tokie idėjiniai žmonės. Žinoma, man, kaip ir kitiems kolegoms, yra tam tikra šventė, kai prisimenama mokytojo specialybė ir vaidmuo visuomenėje. Tądien sulaukiame dėmesio iš mokinių ir jų tėvų. Malonu, kai tau atneša gėlę. Vadinasi, tave vertina ir taip parodo tam tikrą simpatiją. Tada pagalvoji, kad gal ne veltui dirbi tą darbą. Mokytojo darbas sudėtingas, nes negali iškart matyti rezultato.

M. Mažvydo pagrindinės mokyklos muzikos ir anglų kalbos mokytoja Ligita JUKNIŪTĖ-BRUŽIENĖ, darbo patirtis - 13 metų.

Niūrokos nuotaikos. Apvilia valstybės pažadai, kurie duodami, bet vėliau neištęsiami. O šiaip, žinoma, tai yra šventė. Jos lauki, gal tikiesi malonių siurprizų iš vaikų. Dažniausiai taip ir būna, kad dėmesio sulauki iš vaikų, iš artimųjų. Patys bandome susikurti šventę, nes tikėtis iš kitų nelabai gali. Gerai, kad vyksta piketai, taip atkreipiamas dėmesys į mokytoją. Šiaip nedejuoju ir nesiskundžiu, kad dirbu mokykloje. Vis dėlto tai yra mano pasirinkimas. Bet baigusiam studijas mokytojui eiti dirbti į mokyklą nėra jokios motyvacijos - per maži atlyginimai. O mums, turintiems įdirbį, jau baisu kažką keisti.

Vidurinės mokyklos "Varpas" matematikos mokytojas bei profesinės sąjungos pirmininkas Arūnas MATUZAS, darbo patirtis - 9 metai.

Mokytojai labai nepatenkinti dabartine situacija. Negalime švęsti, kai tokia padėtis. Per kavos pertraukėles mokytojai dabar kalba ne apie darbą, o kaip gerai būtų jį pakeisti. Ką daryti žmogui, kuris yra gimęs mokytoju? Jis neturi kito pasirinkimo - tik laukti ir kentėti. Kantrybė baigia išsekti. Šiandien visi mokytojai 100 proc. nori streiko, tačiau pagal įstatymą labai sunku tai padaryti. Turėtų streikuoti visos mokyklos, bet kai kuriose net nėra profsąjungos, tad jos negali prisijungti. O daryti streiką tik keliose mokyklose būtų neefektyvu. Jei ne įstatymai, draudžiantys streikuoti, streikas būtų, ir nė vienos dienos. Jei dabar kalbėčiau ne kaip mokytojas, o tėvas, man mūsų valdžios atstovų norėtųsi paklausti, kas ateityje mokys mano vaiką? Dabar mokykloje dirba arba jauni studentai, arba ilgametę patirtį turintys mokytojai. Pirmieji, baigę mokslus, išvažiuos į užsienį arba susiras geriau apmokamą darbą, o vyresnieji išeis į pensiją. Mokykloje nebėra vidutinio amžiaus mokytojų.

Vidurinės mokyklos "Varpas" lietuvių kalbos mokytoja Dalia BUKEVIČIENĖ, darbo patirtis - 20 metų.

Laukiu Mokytojo dienos, nes tai vienintelė tokia diena metuose. Žinoma, galima dalinti į dvi dalis - vieni eis į mitingą, kiti - švęsti. Aš greičiausiai pasirinksiu mitingą, prisijungsiu prie tų tyliųjų piketuotojų. Mes per mažai uždirbame. Mokytojas turi turėti už ką nusipirkti ir knygą, ir nueiti į kultūrinį renginį, pagaliau ir šeima pasirūpinti. Tam, kad galėčiau ją išlaikyti, turiu dirbti papildomus darbus. Tik pati sau širdyje kuriuosi šventę. Gyvenu su savo klase, vaikais. Kitiems mokytojams kuriu šventę. Džiaugiuosi, kad turiu labai gerus auklėtinius.

Naudotasi vtv.lt medžiaga

www.vtv.lt

   

Facebook komentarai