Monsanto pripažino, kad išsivystė kenkėjų atsparumas Bt medvilnei

Bt medvilnės kūrėja kompanija “Monsanto” patvirtino tai, ką skeptikai teigė seniai, kad tai gali nutikti - kenkėjai tapo jai atsparūs.

Vykstančios diskusijos dėl genetiškai modifikuotų augalų Indijoje gali įgauti naują posūkį, kai JAV bendrovė “Monsanto” kovo 5 d. atskleidė, kad medvilnės kenkėjui Indijos Gudžarato valstijoje išsivystė atsparumas jos labiausiai giriamai Bt medvilnės rūšiai.

Kompanija pranešė reguliavimo institucijai Genų inžinerijos patvirtinimo komitetui, kad Pectinophora gossypiella kenkėjui (angl. pink bollworm) išsivystė atsparumas jos genetiškai modifikuotai (GM) medvilnės rūšiai, Bollgard I, Gudžarato valstijos Amreli, Bhavnagaro, Džunagaro ir Radžkoto rajonuose.

Kompanija tai aptiko atlikdama laukų stebėjimą 2009 m. sezone. Bt medvilnės rūšis buvo sukurta naudojant geną Cry1AC, gautą iš dirvožemio bakterijos Bacillus thuringiensis. Ji turėjo būti atspari kenkėjų puolimui. Beje, tas pats genas buvo naudojamas Bt baklažanuose siekiant padaryti juos atsparius kenkėjams. Bollgard medvilnė buvo minima kaip didelė GM technologijos sėkmė. Bet vėliau išsivystė kenkėjų atsparumas genui.

Savo pranešime “Monsanto” teigė: “Buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti kenkėjo atsparumą Bt baltymui Bollgard medvilnėje ir keturiuose Gudžarato rajonuose - Amreli, Bhavnagaro, Džunagaro ir Radžkoto - buvo patvirtintas kenkėjo atsparumas Cry1Ac. Gudžaratas yra viena iš devynių valstijų, kuriose auginama medvilnė. Šiuo metu nėra patvirtintas vabzdžių atsparumas Cry1Ac kurs nors kitur, išskyrus šiuos keturis Gudžarato rajonus.” Taip pat nebuvo pastebėta kenkėjų atsparumo antros kartos Bt medvilnei, Bollgard II. Bollgard II, pristatyta “Monsanto” 2006 m., turi du baltymus, Cry1Ac ir Cry2Ab. “Monsanto” šiuo metu kuria trijų baltymų Bt technologiją.

“Atsparumas yra natūralus ir jo tikėtąsi”, - teigė “Monsanto” pranešime. Kompanija kaltino dėl kenkėjų atsparumo Cry1Ac baltymui Gudžarato valstijoje ūkininkų “ankstyvą nepatvirtintų Bt medvilnės sėklų naudojimą” ir “ribotą apsauginių zonų sodinimą”. Ūkininkai turėtų išlaikyti atstumą tarp Bt medvilnės ūkių ir kitų ūkių kaip apsauginę zoną. “Monsanto” taip pat patarė ūkininkams imtis insekticidų purškimo pagal poreikį ir tinkamai tvarkyti pasėlių liekanas.

Atradimas nenustebino aplinkosaugos grupių. “Tai yra modelis, kurį “Monsanto” taiko visur. Kai Bollgard 1 žlunga, jie pradeda “stumti” Bollgard 2 ir sakyti ūkininkams naudoti daugiau pesticidų. Tai yra užburtas ratas, į kurį pateko Indijos medvilnės augintojai”, - sakė Devinderis Sharma iš Biotechnologijų ir maisto saugumo forumo.

Tuo pačiu metu teigiama, kad medvilnės produktyvumas sumažėjo nuo 560 kg medvilnės pluošto hektarui 2007 m. iki 512 kg 2009 m. Tuo tarpu išlaidos pesticidams išaugo nuo 5 970 mln. rupijų 2002 m. iki 7 910 mln. rupijų 2009 m.

Parengta pagal monsanto.com, indiatoday.in informaciją

Šaltinis: www.ekonaujienos.lt

   

Facebook komentarai