Pavasarinės liūtys tikrina vairuotojų kvailumą

Pavasarį prasidėję lietūs jau grasina vairuotojams. Neatidūs ar automobilio galimybių neįvertinę ir gilias balas ar apsemtus kelio ruožus šturmuojantys kelio broliai paprastai atsiduria servisuose ir gauna milžiniškas sąskaitas. Tačiau specialistai kategoriški – į neaiškias balas važiuoti kvaila, nes viskas dažniausiai baigiasi hidrosmūgiu.

Hidrosmūgis – tai variklio kritinis gedimas, kurį sukelia per išmetamųjų dujų vamzdį į variklį patekęs vanduo. Kaip žinia, variklio cilindruose kuras yra suspaudžiamas ir sprogimo metu sudega. Vanduo, priešingai, nesudega, o suspaustas deformuoja viršutinę variklio dalį, sulaužo švaistiklius ir pagrindinį veleną. Todėl automobilio varikliui yra būtinas kapitalinis remontas.

Sostinės automobilių serviso „Autolyga“ komercijos direktorius Algis Švambarys kalbėdamas apie hidrosmūgius – kategoriškas. Dėl tokių atsitikimų, jo manymu, kalti kvaili vairuotojai ir niekas kitas.

„Reikia suprasti, kad automobiliai skirti važiuoti, o ne plaukioti. Vieni jų gali įveikti gilesnes balas, kiti ne tokias gilias, tačiau pervertinus galimybes pasekmės vienodos – itin brangus kapitalinis variklio remontas. Todėl verčiau padaryti net keliasdešimties kilometrų lankstą, nei važiuoti per užtvindytą vietą“, – sakė meistras.

Tačiau, jei jau vairuotojas susiruošė važiuoti per balą, A. Švambarys perspėjo, kad vanduo neturi siekti automobilio slenksčio, o važiuoti reikia itin lėtai, kad nebūtų sukelta vandens banga.

„Kažkodėl įlėkti į balas dideliu greičiu mėgsta jaunimas su šiek tiek „tiuninguotais“ automobiliais. Jie yra įsitikinę, kad greitis padės įveikti vandens kliūtį, deja, klysta. Vanduo patenka į oro paėmimo sistemą, iš ten – į variklį ir tada būna sugadinamos brangiausios variklio detalės“, – pasakojo A. Švambarys.

Iš savo praktikos meistras prisimena nukentėjusią menininkę, kurios automobilio variklyje po hidrosmūgio buvo sulankstyta 18 vožtuvų iš 24. Ištraukęs sumaitotas dalis, A. Švambarys jas priklijavo prie lentos ir kaip meno kūrinį padovanojo moteriai.

„Įteikiau su užrašu, kad skirta geriausiai plaukikei. O vairuotoja suskaičiavo, kad remontas atsiėjo tiek, kiek netaupant būtų kainavusi kelionė į Graikiją. Apskritai kalbant apie tokius remontus, dažniausiai jie baigiasi kito variklio pirkimu“, – tikino A. Švambarys.

Žinoma, meistras pripažįsta, kad kartkartėmis pasitaiko ir situacijų, kai vairuotojai dėl hidrosmūgio nekalti. Paprastai tai atsitinka, kai į pilną vandens duobę įvažiuojama netikėtai. Tačiau tokie atvejai – itin reti.

Nuostolių neatlygina

Sostinėje gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Viliūnas ne kartą viešai yra perspėjęs vairuotojus – įmonė už patvinusioje gatvėje automobiliui padarytą žalą nėra atsakinga. Esą užklupus smarkiai liūčiai vairuotojai patys privalo įvertinti eismo sąlygas ir važiuodami per apsemtus ruožus pasirinkti tinkamą greitį arba kitą, neapsemtą kelią. Maža to, per apsemtus ruožus važiuojantys ar juos apvažiuoti šalia kelio esančiomis pievelėmis arba saugos salelėmis bandantys vairuotojai dažnai išjudina žemes ir smėlį, kuris užkemša nutekamosios sistemos angas.

A. Viliūno manymu, geriau jau pusvalandį palaukti, kol liūtis aprims ir vanduo nuslūgs, ir tada važiuoti. „Grindos“ vadovo teiginius patvirtina ir draudikai.

„Miestų gatvėse nuskendusių automobilių daugėja, kurie dar prieš keletą metų atrodė gana retas reiškinys, tačiau situacija keičiasi. Šiems „paskenduoliams“ nuostolius atlyginti gali tik draudimas ir tik tuo atveju, jei automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Stiprus lietus yra priskiriamas nenugalimų jėgų kategorijai, todėl bandyti išieškoti nuostolius iš valdžios, savivaldos ar kelių priežiūros institucijų – neįmanoma“, – liūčių žalą komentavo „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.

Žala – milžiniška

Hidrosmūgio metu patiriamas gana nemažas nuostolis – vidutiniškai, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vienam automobiliui padaryta žala siekia 5500 litų.

„Automobiliui įvažiavus į gilią balą, vanduo apsemia variklį ir visiškai sugadina jį. Dažniausiai tokiais atvejais reikia keisti ir sugadintą automobilio elektronikos įrangą, kompiuterinius valdymo mechanizmus ir visą variklį. Jei paskendo apynaujis automobilis, žala gali siekti 10–20 tūkstančių litų“, – sakė G. Matiukas.

Automobilių, nukentėjusių nuo vandens, skaičių reikia dauginti maždaug 4 kartus, nes draudikai atlygina nuostolius tik apsidraudusiems, o, statistikos duomenimis, Lietuvoje kasko draudimu yra apdrausta tik ketvirtadalis visų automobilių.

Draudikai pataria gyventojams, pradėjus smarkiai lyti ir gatvėse susidarius nežinomo gylio baloms bei kaupiantis vandeniui, įmanomai pakeisti savo važiavimo maršrutą ir taip išvengti hidrosmūgio.

   

Facebook komentarai