Pavojingi vėjai: žvilgsnis iš arčiau

Vėjas, kaip ir visa, kas vyksta gamtoje, yra labai reikalingas gyvajam ir negyvajam pasauliui. Žmogus net išmoko pritaikyti vėjo energiją savo reikmėms. Tačiau, kai vėjo greitis ir jo pobūdis peržengia tam tikras ribas, jis tampa pavojingas, o vėjo energija įgauna griaunamąją jėgą.

Lietuvos klimatui būdingi gana ramūs vėjai, nepatiriame tropikų stichijų siautėjimo, tačiau kartais ir mūsų krašte vėjas pridaro bėdų, tada žiniasklaidoje minimi tornadai, uraganai ir kt. Taigi, kas yra kas?

Pagal savo kilmę, sugriovimų pobūdį, netgi „gimimo vietą" pavojingi vėjo reiškiniai turi savo pavadinimus, rašoma Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos svetainėje.

Pavojingiausi vėjai gimsta tropikų ciklonuose, kurie turi vietinius pavadinimus: Ramiajame vandenyne jie vadinami taifūnais, Indijos pietryčiuose – elefantais, Madagaskaro pakrantėse – trovadais, Australijoje – „vili-vili". Jūreiviai juos vadina ir „jūrų mergelėmis". Tropikų ciklonai – žemo atmosferos slėgio sritys - susidaro virš vandenynų, kurių paviršius būna įšilęs labiau nei 27°C (abiejuose pusrutuliuose tarp 5° ir 25° lygiagrečių). Šie ciklonai mažesnio skersmens nei vidutinių platumų ciklonai, bet pasižymi daug didesniais bariniais gradientais, būna gilesni (žemiausias išmatuotas slėgis tokiame ciklone 886 hPa). Jiems būdingos smarkios liūtys ir perkūnijos. Tropikų ciklonai pasižymi štorminiais vėjais, kurių greitis siekia 75–88 km/h, virsta tropikų audromis (jūroje – štormais). Šios audros gali virsti uraganais, jei vėjo greitis padidėja iki 117 km/h ir daugiau. Kadangi Lietuvoje vėjo greitį išreiškiame metrais per sekundę, uraganinis vėjas – kai jo greitis viršija 33 m/s.

Uraganas pasižymi didele griaunamąja jėga: sugriaunami miestai, nuplaunamos ir sunaikinamos salos, būna daug žmonių aukų.

Kiekvienais metais Žemėje susidaro 30–100 ir daugiau tropikų ciklonų. Neretai tropinių uraganų metu susiformuoja tornadai (viesulai, trombai, smerčai – tai to paties reiškinio pavadinimai). Skriedami virš sausumos atogrąžų viesulai pridaro daug nuostolių: verčia medžius, naikina pasėlius, griauna pastatus, jūroje jie sukelia milžiniškas bangas, šios užgriūva pakrantes, sukelia potvynius. Tornadas yra tarsi piltuvas, kuriame vėjas sukasi maždaug 300 km/h greičiu. Šėlstantys tornadai pridaro dar daugiau žalos negu uraganas.

Lietuvoje tokios kilmės ir struktūros sūkurius vadiname viesulais. Jų pasitaiko, nors ir ne tokių galingų, kaip tropikuose. Gana dažnai viesulai susisuka virš jūros, laužydami medžius pralekia mišku. Stipriausias viesulas, 1981-05-29 kliudęs Širvintas, pareikalavo aukų. Viesulas – sūkurys, kuriame vėjas sukasi keliasdešimt m/s ir didesniu greičiu (gali siekti net 130 m/s), Šiaurės pusrutulyje daugiausia prieš laikrodžio rodyklę. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, o sausumoje iki 1000 m, kartais iki 2 km. Pažiūrėti panašus į piltuvą

Audra – kai vėjo greitis viršija 20,8 m/s. Nuplėšiami šiferio lakštai, kaminų stogeliai. Lūžta didelės medžių šakos. Lengvi daiktai pastumiami iš vietos Siaučiant smarkiai audrai (>24,5 m/s) atsiranda sugriovimų, kai kurie medžiai lūžta, kiti išraunami su šaknimis.

Škvalas – staigus, sūkuringas vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (<2 min.) Vėjo greitis gali būti 20–30 m/s ir daugiau, keičiasi vėjo kryptis. Trunka 1–5 min. Škvalai yra susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis, todėl dažniausiai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija.

Ką reiškia tokie vėjai realybėje, daugelis lietuvių galėjo pajusti praėjusį savaitgalį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad šių metų naktį iš rugpjūčio 7-os į 8-ą siaučiant škvalui vėjas buvo nepastovios krypties, kai kur gūsiai siekė 15-26 m/s. Taigi, pagal klasifikaciją, pas mus siautė smarki audra, vietomis pereinanti į škvalą.

Ką daryti pakilus audrai?

Sinoptikams ir toliau prognozuojant permainingus orus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti atsargiems ir rekomenduoja, kaip elgtis kilus stipriam vėjui.

Esant tokiai situacijai gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Būtina perspėti darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi. Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas.

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui. Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais. Nelieskite ir ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes jie gali sukelti pavojų Jūsų gyvybei. Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines. Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu Jūs vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

   

Facebook komentarai