Pažabotas vėjas uždirbo papildomų pajamų

Energijos gamyba iš atsinaujinančių gamtos išteklių ne vienam ūkininkui tapo papildomu pragyvenimo šaltiniu.

Lietuva įsipareigojusi iki 2020 m. energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių padidinti iki 23 %, o „žaliosios“ elektros suvartojimą – ne mažiau kaip iki 20 % Norint tą pasiekti, teks pasistengti. Štai vėjo jėgainės per praėjusius metus pagamino apie 2,5 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos, nors, pasak specialistų, vėjo indėlis į elektros energijos gamybą galėtų būti keliolika ar keliasdešimt kartų didesnis.

Daugiausia vėjo – vasarį

Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, ūkininkaujantis žemės ūkio konsultantas Kęstutis Armonas labiausiai laukia vėjuoto oro, mat tokiomis dienomis didėja jo pajamos. Praėjusių metų vasarą augalininkyste ir sėklininkyste besiverčiančio biržiečio ūkyje ilgais sparnais sumojavo vėjo jėgainė, kuri tapo papildomu uždarbiu.

„Darbas sklandus, našumas geras. Kiek verslo plane buvo numatyta, tiek ir pagaminama elektros energijos“, – rezultatais patenkintas ūkininkas.

Per metus prancūziška jėgainė pagamino 410 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, kurią K. Armonas už Vyriausybės nustatytą kainą (30 centų už kWh) pardavė AB „Lesto“. Su Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi sutartis sudaryta nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Pagamintą elektros energiją ūkininkas parduoda, o sau reikalingą, kaip ir anksčiau, perka. „Kitaip neišeina, nes elektros poreikis ir gamyba per metus yra skirtingi.

Mano ūkyje elektros daugiausia suvartojama vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai reikia džiovinti grūdus. O vasarą būna mažiau vėjų, todėl ir energijos mažiau pagaminama“, – aiškino augalininkystės ūkio savininkas.

Pasak K. Armono, vidutiniškai per mėnesį vėjo jėgainė pagamina per 30 tūkst. kWh elektros energijos. Daugiausia vėjų buvo gruodį ir vasarį. Tada pagaminta daugiau nei 50 tūkst. kWh, o mažiausiai vėjuoti buvo liepos ir rugsėjo mėnesiai – pagaminta apie 20 tūkst. kWh. Vėjo jėgainės galingumas – 250 kilovatų per valandą. Jėgainės stiebo aukštis – 54 metrai, o sparno – 16 metrų.

Laukia paramos

Prieš keletą metų svarstydamas apie alternatyvius pajamų šaltinius ūkininkas pasirinko vėjo jėgainės statybas.

Augalininkystės ūkio savininkas tam kruopščiai ir nuosekliai ruošėsi ketverius metus. Ne tik pakeitė žemės naudojimo paskirtį, bet ir atliko vėjo matavimus. Sodyboje pastatytame bokšte įtaisė prietaisą, kuris maždaug dvejus metus matavo vėjo kryptį, stiprumą, atmosferos slėgį.

„Iš matavimų paaiškėjo, kad jėgainei vėjo pakaks. Aišku, pajūryje vėjo daugiau, tačiau mūsų krašte vėjuotumui įtakos turi Rygos įlanka. Nuo jos iki sodybos nėra nė 100 kilometrų“, – sakė K. Armonas.

Ūkyje veikia dvisparnė vėjo jėgainė – greičiausiai vienintelė tokia Lietuvoje. Visos kitos – trisparnės. Ūkininko teigimu, dvisparnė vėjo jėgainė turi pranašumų.

Į vėjo jėgainės statybas ūkininkas investavo 1,4 mln. litų. Anot K. Armono, netrukus bus pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos paramos. Ūkininkui turėtų būti kompensuota 690 tūkst. litų.

Paramą biržietis tikėjosi gauti kur kas anksčiau, tačiau dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimo sustabdyti paraiškas gauti rėmimą atsinaujinančios energetikos projektams procesas užtruko. Projektai buvo atmesti kaip ekonomiškai negyvybingi. Viešai atmetimas motyvuotas tuo, kad negalima prognozuoti elektros supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui.

Be to, ŽŪM atstovai įžvelgė, kad už ūkininkų nugarų gali slėptis stambiojo verslo interesai. Jiems susidarė įspūdis, kad viena į kitą panašias paraiškas galėjo parengti kelios stambios bendrovės. Sprendimas neskirti paramos papiktino pareiškėjus, kurie kreipėsi į teismus. Pralaimėjusi keliolika teismų ŽŪM privalėjo uždegti žalią šviesą „žaliosios“ energetikos projektų paramai.

Nedidelės jėgainės – neperspektyvios?

Pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktoriaus Aleksandro Paulausko, dabar šalyje instaliuota vėjo elektrinių galia sudaro 201 megavatą (MW). Vėjo jėgainės per praėjusius metus pagamino apie 2,5 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Lietuvoje plėtojama ir pramoninė vėjo energetika, ir statomos nedidelės vėjo jėgainės, todėl veikia skirtingo pajėgumo elektrinės – nuo 55 kW iki 3 MW.

Europos Komisija skatina mažų vėjo elektrinių pramonės augimą ir tam skiria lėšų. Tokių elektrinių gaminama energija naudojama namams, ūkiui ar smulkiajam verslui plėtoti, taip pat tiekiama ir kitiems vartotojams.

Mūsų šalyje stambiausio vėjo jėgainių parko instaliuota galia siekia 30 MW. Smulkieji verslininkai ir ūkininkai stato iki 250 kW galios vėjo jėgaines. A. Paulausko manymu, nedidelės galios vėjo jėgainės dėl nepakankamo efektyvumo nebeturi perspektyvų. Anot specialisto, didelės ir mažos galios vėjo elektrinių priežiūros sąnaudos gana panašios, tačiau galingesnė jėgainė pagamina kur kas daugiau energijos, taigi yra ir nepalyginamai efektyvesnė.

„Pasaulyje, išskyrus Kiniją ir Indiją, nedidelės galios jėgainių plėtros buvo atsisakyta. Niekas daugiau negamina naujų tokio galingumo vėjo jėgainių, o indai gamina pagal 1989 m. sukurtą projektą. Tai jau gana senos technologijos“, – tvirtino Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius.

A. Paulausko teigimu, Lietuvoje iki 250 kW galios jėgainės buvo populiarios dėl jų statyboms sudarytų lengvatų. Dabar vėjo jėgainių, kurioms taikomos šios lengvatos, galia padidinta iki 350 kW. Jas galima statyti be detaliųjų planų, nereikia keisti žemės paskirties, nustatinėti sanitarinių zonų.

„Kol įteisintos lengvatos tokios galios jėgainėms, investuojama į 10–15 m. senumo įrangą. Padidinus galią iki 350 kW galima įsigyti kiek modernesnę jėgainę, tačiau vis tiek tai jau praėjusio amžiaus įranga“, – dėstė Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius.

   

Facebook komentarai