Pažintinė knyga vaikams: vietoje Atlanto vandenyno – Ramusis, Islandija migravo į Airiją

Grubios gramatinės klaidos, vietomis susikeitusios šalys ir vandenynai – tokių liapsusų pažintinėje knygoje vaikams „Bolekas ir Liolekas. Pasaulio atlasas“ rado ją iš bibliotekos paėmęs ir vaikui skaityti bandęs vyras. Leidykla, bandžiusi vaikus mokyti, kad Atlanto vandenyno vietą užėmė Ramusis, o vietoje Airijos atsirado Islandija, senokai bankrutavo, bet klaidų knibždančių knygų vaikams netrūksta.

„Vis tenka išgirsti, kad jaunoji karta auga neraštinga. Tačiau ko norėti ir tikėtis, kai, pasiėmęs paskaityti vaikui knygą iš Jurbarko viešosios bibliotekos, skaitai ir vos ne kas antrame puslapyje žagsi nuo klaidų. Vienur – grubios gramatinės, kitur – protu nesuvokiamos faktinės. Ir taip ne vienoje, o daugelyje vaikiškų knygų. Šį kartą į rankas pateko puikus „eKzempliorius“, kuriame tinkinama, kad Europą nuo Amerikos skiria Ramusis vandenynas, vietoje Airijos yra Islandija“, – piktinosi dėmesį į klaidingų faktų ir rašybos klaidų gausą vaikams skirtose knygose atkreipęs skaitytojas Lukas.

Šios leidyklos „Mūsų knyga“ išleistos knygos nekokybišką turinį kritikavo ir kiti tėvai. Vieni siūlė išimti ją iš bibliotekų lentynų, kiti – itin atidžiai stebėti leidyklų, jau pasižymėjusių panašiais „perliukais“, leidinius. Kai kuriems tėvams vėliau teko aiškinti, kad knygos autorius juos apgavo – Ramusis vandenynas iš tiesų yra kitoje vietoje. Vienas pirmaklasis, perskaitęs „Pasaulio atlasą“, mokykloje pareiškė, kad Lietuva turi sieną su Graikija.

Tiesa, leidykla, išleidusi klaidingų geografijos žinių pilną knygą, 2009 metais paskelbė nutraukianti veiklą, palikdama milžiniškų skolų knygų leidėjams už jų parduotas knygas. Iki tol sėkmingai leidusi įvairias knygas „Mūsų knyga“, pasak nukentėjusių autorių, nepatikima tapo ją perėmus su leidyba nesusijusiems verslininkams. Prieš trejus metus bendrovė likviduota, bet „Lioleko ir Boleko“ kelionė po vaikų knygų lentynas tęsiasi.

„Man tokia mintis, kad klaidų knygose vis daugėja, tikrai kyla. Būtent korektūros klaidų, nebūtinai labai didelių. Būna, kad vertėjas versdamas iškreipia prasmę. Dažnai pagalvoju, kad anksčiau klaidų būdavo mažiau arba aš nepastebėdavau. Gal jie korektorių neturi ar darbo krūvis labai didelis“, – savo įspūdžiais pasidalijo Birštono viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raiskienė.

Vaikiškų knygų norintiems skaitytojams ji sakė pirmiausia rekomenduojanti tas knygas, kurias mėgsta pati, kurių leidyklos turi gerą vardą, tekstai – mokantys vaikus gerų dalykų, ugdantys gėrį, smalsumą.

„Gal tų, kurios tikrai atrodo nieko vertos, stengiuosi labai nepropaguoti. Yra visko – ir populiarių, bet nevertų skaityti, ir labai gerų knygų. Tėvai, atėję į biblioteką prieš šventes, klausia, kokią knyga nupirkti, nes būna labai ryškių, gražių, bet šlamšto“, – sakė bibliotekininkė N. Raiskienė.

Tuo metu kas vakarą vaikiškas pasakas skaitantis jonaviškis Lukas pastebėjo, kad grubių gramatinių, stiliaus, faktinių klaidų esama daugybėje knygų. „Būna taip, kad skaitau ir net sustoju, perskaitau kelis kartus, kad pats patikėčiau, – prisiminė jis. – Žiauru, kai skaitai knygą vaikui ir nuolat turi aiškinti, kad čia klaida, ten klaida. Juk knyga – ne straipsnis portale, yra laiko patikrinti.“

Atidžiau panagrinėjęs pasakas vaikams, vyras nustebo, nes kai kurias apskritai sunku suprasti. „Tekstų primityvumas: skaitau, skaitau, ir bum – baigiasi. O aš ieškau dar bent vieno puslapio. Pavyzdžiui, siužetas toks – gyveno mergaitė, sutiko princą, susituokė ir gyveno laimingai, o esminių pasakos elementų, pamokymų, nerasta“, – kritikavo skaitytojas.

   

Facebook komentarai