Saulė – naujas partnerystės ir inovacijų šaltinis

Atsinaujinanti saulės energija - tai ateities technologijomis paremta energetikos sritis. Tai ne tik naujos galimybės mokslui bei verslui, bet taip pat ir žmogui. Per artimiausius 10 metų dėl masto ekonomijos efekto atsinaujinančios saulės energijos gavimo technologijos sparčiai išplis po visą pasaulį bei taps prieinamos didžiajai daugumai elektros vartotojų.

Įvairiuose straipsniuose nagrinėjama ir džiaugiamasi naujomis atsinaujinančios saulės ar vėjo energetikos galimybėmis. Pigesnės technologijos nukonkuruoja brangias technologijas. Pigesnės – tai dažniausiai iškastinis kuras, kuris labiau teršia mūsų planetą. O brangesnės – tai atsinaujinančios energijos technologijos, kurioms įsirengti reikalingos ne mažos investicijos. Dažnai būna, kad brangiomis ir ekologiškai darniomis technologijomis retas kuris susidomės, kai tik yra pigesnių alternatyvų. Tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi ir šiandien energetikos specialistai į saulę žvelgia kaip į nepanaudotas galimybes energetikos sektoriuje.

Elektros energija iš saulės, dar kitaip yra vadinama foto elektra, yra gaunama iš įrengtų foto elementų. Daugelis mano, kad foto elektra gaminasi tik šviečiant saulei, kad Lietuvoje labai mažai saulės. Nors yra visai priešingai. Pavyzdžiui, Lietuvos padėtis saulės atžvilgiu nedaug skiriasi nuo Vokietijos. Bet skirtumas tas, kad vokiečiai ne tik gamina ir stato saulės modulių plantacijas, bet ir pasitelkę naujausias kompiuterines sistemas didina efektyvų elektros energijos paskirstymą vietiniuose elektros tinkluose. Tad daug ką lemia kiekvienos šalies apsisprendimas vystyti atsinaujinančios energetikos sektorių.

Pasak UAB „Arginta" inovacijų ir investicijų direktoriaus Vito Mačiulio, visame pasaulyje plintančios iš saulės gaunamos elektros energijos surinkimo technologijos dažniausiai aplenkia tik pigiais iškastiniais ištekliais besitenkinančias šalis.

„Šiandien tai trūkumas, kad Lietuvoje supirkimo tarifas nustatytas tik vieneriems metams, todėl investuotojams tai per trumpas laiko tarpas, kad jie ryžtųsi strategiškai ilgoms investicijoms, kadangi sunku prognozuoti per kiek laiko tai atsipirks. Kaip parodė kitų šalių praktika, geriausias tokios energetikos skatinimas, tai racionalus perteklinės elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas. Kuo anksčiau Lietuvoje nustatysime fiksuotą ilgalaikį tokios energijos supirkimo tarifą, tuo greičiau prasidės atsinaujinančios energetikos projektai", - pasakoja V. Mačiulis.

„Kartu su mokslo įstaigomis tobuliname fotovoltinių modulių efektyvumo tyrimo metodikas ir apdorojame gautus tyrimo rezultatus. Siekiame nustatyti poreikį, efektyvumą bei kainos optimalumą ir atsakyti į klausimus: kiek kW pagamina kWh? Kiek vienas investuotas litas uždirbs centų? Kokio tipo saulės modulius verta naudoti Lietuvoje? Tyrimus atliekame kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus universitetu, Fizinių ir technologijų mokslų centru", - teigia V. Mačiulis.

Anot V. Mačiulio, optimalumas saulės energetikoje labai svarbus veiksnys, nes saulės moduliams paprastai yra taikoma 25 metų garantija. Po šio laikotarpio efektyvumas turėtų išlikti ne mažiau 80%. Pavyzdžiui, jei sugebėtume efektyvumą padidinti 1%, tuomet per 25 metų laikotarpį net vienerius metus elektros energija nieko nekainuotų.

Be to, pasak V. Mačiulio, saulės energetika turi pakankamai daug privalumų, kad būtų galima į ją investuoti, tai: ilgalaikis saulės modulių panaudojimas, t.y. iki 20 - 30 metų; valstybės energetinis saugumas ir papildomi rezervai; smulkesnių rinkos dalyvių atsiradimas sudaro galimybę atsijungti nuo dažnai neefektivių centralizuotų tinklų; ekologiškai darni energetika, nes per 1 metus 1 kW leidžia apsisaugoti nuo 0,5 t kiekio CO2, kuris patenka į atmosferą; tai energetika, kuri skatina žmonių aktyvumą.

Deja, kokybiški ir labai geri saulės moduliai kainuoja brangiai. Kainos vertė yra adekvati saulės modulio patvarumui ir efektyvumui, pasireiškia ilgu laikotarpiu, t.y. per 20 - 30 metų. Kitas iššūkis, tai racionalus tokios energetikos valdymas, paskirstymas, bet sprendimų pasaulyje jau yra, tad tereikia juos tinkamai pritaikyti.

Kuriant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, didelį dėmesį reikėtų skirti pasaulinių tendencijų stebėjimui ir analizei. Viena iš jų - pasaulyje mažėja atominių elektrinių statybos apimtys, bet sparčiai plečiasi atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas. Gal į tai reikėtų atsižvelgti ir Lietuvai?

Tomas Pranckevičius

Žinių ekonomikos forumo konsultantas

   

Facebook komentarai