Saulė tokia rami nebuvo visą šimtmetį: kuo tai gresia?

Jau antrą kartą šį mėnesį Saulė tapo tokia rami, kad NASA darytose jos paviršiaus nuotraukose nematyti nei vienos dėmės. Astronomai pastebi, kad tokia rami mūsų žvaigždė nebuvo jau daugiau nei šimtmetį.

Saulės aktyvumas kinta maždaug 11 metų intervalais. Šiuo metu į pabaigą eina 24-asis ciklas, kuris prasidėjo 2008 metais. Dabartinis ciklas, vertinant saulės dėmių skaičių, yra ramiausias nuo 14-tojo ciklo, kuris savo maksimumą buvo pasiekęs 1906 metais.

24-ojo ciklo pikas buvo pasiektas 2014 metais ir, lyginant su ankstesniais pikais, jis buvo pastebimai ramesnis. Dabar ciklas eina į pabaigą, todėl saulė tampa vis ramesnė. Vien birželio mėnesį saulės diske dėmių neliko jau du sykius.

Pirmą kartą dėmės Saulės paviršiuje visiškai išnyko birželio 4-ąją ir tai truko maždaug keturias dienas. Vėliau žvaigždė buvo šiek tiek aktyvesnė, tačiau po poros savaičių dėmės ir vėl išnyko. Astronomai tai vadina ženklu, kad artėja Saulės aktyvumo minimumo periodas, o per artimiausius kelerius metus tokių dienų ar net savaičių, kai Saulė nerodys jokio aktyvumo, vis daugės. Jei tendencija tęsis, baiminamasi, kad Žemę gali ištikti „mažasis ledynmetis“. Ilgiausias astronomų fiksuotas periodas, kuomet Saulės aktyvumas buvo minimalus, užfiksuotas 1645–1715 metais – jis dar vadinamas Maunderio minimumu. Per šiuos 70 metų dėmės Saulės paviršiuje buvo itin retai pastebimos – manyta, kad Saulės aktyvumo ciklai sutriko. Šis periodas sutapo su taip vadinamu „mažuoju ledynmečiu“, kuomet šiauriniame Žemės pusrutulyje fiksuotos ypač šaltos žiemos.

Manoma, kad šį šaltąjį periodą lėmė mažas Saulės aktyvumas, padidėjęs ugnikalnių aktyvumas ir galimi vandenynų srovių pasikeitimai. Apie tai, kad artėja dar vienas Maunderio minimumas, įspėjimų jau buvo pasirodę.

Pernai Nacionaliniame astronomų suvažiavime Llandudno'e pristatyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tai gali įvykti jau 2020–2030 metais. Anot mokslininkų, žvaigždės aktyvumas ketvirtąjį XXI a. dešimtmetį gali sumažėti apie 60 proc.

„Per 26-ąjį ciklą dvi konvekcinių srautų bangos piką pasieks tuo pačiu metu, tačiau priešinguose Saulės pusrutuliuose. Tokia veidrodinė jų sąveika bus negatyvi – jos neutralizuos viena kitą. Dėl to gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – laikotarpis, kai Saulės aktyvumas būna ypač menkas“, – tąkart nurodė tyrimo autorė, profesorė Valentina Žarkova.

   

Facebook komentarai