Saulėje pasirodė milžiniška „ugninė arka“

Procesus Saulėje stebinčios observatorijos užfiksavo beveik savaitę trukusį neįprastą fenomeną: žvaigždės paviršiuje atsirado milžiniško dydžio „ugninė arka“. Pasak heliofizikų, tai neįprastai ilgas susuktos pynės formos protuberantas, nusidriekęs virš pietinio Saulės pusrutulio daugiau nei milijoną kilometrų, pranešė „SpaceWeather.com“.

Šis arkos pavidalo protuberantas – karštos plazmos žiedas – sujungė dvi toli viena nuo kitos esančias Saulės paviršiaus sritis. Mokslininkų teigimu, per visą savo ilgį jis buvo beveik tokiu pat atstumu nuo Saulės fotosferos. Procesus Saulėje stebinčios observatorijos užfiksavo beveik savaitę trukusį neįprastą fenomeną: žvaigždės paviršiuje atsirado milžiniško dydžio „ugninė arka“.

Pasak heliofizikų, tai neįprastai ilgas susuktos pynės formos protuberantas, nusidriekęs virš pietinio Saulės pusrutulio daugiau nei milijoną kilometrų, pranešė „SpaceWeather.com“. Šis arkos pavidalo protuberantas – karštos plazmos žiedas – sujungė dvi toli viena nuo kitos esančias Saulės paviršiaus sritis. Mokslininkų teigimu, per visą savo ilgį jis buvo beveik tokiu pat atstumu nuo Saulės fotosferos.

Protuberanto santykinė padėtis ir aukštis išliko stabilus neįprastai ilgą laiką – visą savaitę. Jis gerai matomas kosminės Saulės observatorijos SOHO padarytose nuotraukose. Iš jų sumontuotą vaizdo siužetą galima pamatyti čia.

Saulės magnetinio lauko jėgų linijose „įšaldyti“ karštos plazmos žiedai – įprastas mūsų žvaigždėje stebimas reiškinys. Paprastai jų išnykimą lydi santykinai ilgai trunkantys vadinamieji Haiderio žybsniai, prasidedantys netikėtai pradingus dideliems protubenrantams. Tačiau šį kartą, pasak specialistų, pietiniame Saulės pusrutulyje pastebėtas protuberantas išsiskyrė ir savo dydžiu, ir egzistavimo trukme. Jį Saulės teleskopais galėjo stebėti net astronomijos mėgėjai.

Savaitę Saulėje stebėta „ugninė arka“ „sugriuvo“ vasario 24 dieną tarp 07.19 ir 19.19 val. universaliuoju laiku (UT). Nors paprastai po tokio įvykio sekdavo ryškus Saulės žybsnis, šį kartą jo nebuvo, tačiau buvo užfiksuotas Saulės vainiko masės išmetimas. „Arkos“ pagrindo lietimosi su Saulės paviršiumi vietose susidarė dėmių grupė, kuriai suteiktas indeksas 1050. Šiuo metu, pasak „SpaceWeather.com“, Saulėje stebimos dvi dėmių grupės – minėtoji ir 1049. SOHO programos mokslininkų teigimu, jie pastebėjo 3 iš Saulės išmestas milžiniškas elektringųjų dalelių čiurkšles. Jeigu jos sklis Žemės pusėn, turėtų ją pasiekti rytoj arba poryt. Tokiu atveju arktinėse platumose vasario 27 ar 28 dieną bus galima stebėti ryškias pašvaistes, sakoma pranešime.

   

Facebook komentarai