Saulėje pastebėtos naujos dėmės, tačiau ji dar nebunda

Saulėje atsirado penkios grupės dėmių, kurios uždengė dalį jos regimo paviršiaus. Šį neįprastą reiškinį pastebėję mokslininkai prakalbo apie galimą Saulės nubudimą po ilgo miego ir aktyvumo pradžią.

Kosminės Saulės observatorijos SOHO nuotraukose buvo užfiksuotos penkios dėmių grupės, pavadintos indeksais 1093, 1095, 1096, 1097 ir 1098. „Galbūt Saulė iš tiesų bunda po neįprastai ilgo snūduriavimo?“ – klausia tinklaraščio „Universe Today“ autorius šią temą gvildenančiame straipsnyje.

„Iš tiesų, mokslininkai iki šiol labai susidomėję skaičiuoja dėmes Saulės paviršiuje“, – pasakė P. Lebedevo fizikos instituto Saulės rentgeno astronomijos laboratorijos mokslinis darbuotojas Sergejus Bogačiovas.

Jo teigimu, tokius duomenis astronomai renka jau nuo XVIII a. vidurio, ir atsiradusių dėmių skaičių galima palyginti ne tik su kelių metų senumo duomenimis, bet ir su 100 ir net 200 metų senumo rodikliais.

Tačiau, pabrėžė mokslininkas, nustatant Saulės aktyvumą jos nubudimo laikotarpiu, negalima vertinti tik dėmių skaičiaus. Pavyzdžiui, per paskutinius 10 m. daugiausia Saulės dėmių buvo užfiksuota 2002 m. sausio 24 d., kai Saulės paviršiuje buvo 19 grupių dėmių, kurios dengė beveik 0,5 proc. regimo Saulės paviršiaus.

„Tačiau visos šios sritys išspinduliavo tik tris žemiausios, C klasės žybsnius. Ir atvirkščiai, stipriausias Saulės žybsnis stebėjimų istorijoje buvo užfiksuotas 2003 m. lapkričio 4 d., kai Saulės paviršiuje buvo tik keturios grupės dėmių – mažiau, nei šiandien“, – papasakojo astronomas.

„Didelio dėmių skaičiaus atsiradimo Saulės paviršiuje faktas įdomus, tačiau, deja, tai nereiškia, kad Saulė iš tiesų bunda. Ji kol kas nespinduliuoja žybsnių, kurie yra pagrindinis aktyvumo rodiklis“, – pridūrė mokslininkas.

Jis priminė, kad 2010 m. vasario mėn. vos vienas aktyvus Saulės paviršiaus plotas per parą išspinduliavo 22 žybsnius. Tačiau Saulės aktyvumas po to taip ir nepradėjo didėti, o Saulė, atvirkščiai, nugrimzdo į dar vieną snūduriavimo laikotarpį.

„Dabar vėl ėmė ryškėti dėmės, tačiau jos nespinduliuoja energijos. Keturios iš penkių pastebimų grupių egzistuoja jau kelias dienas, tačiau neišspinduliavo nė vieno žybsnio. Tai ir yra šios situacijos paradoksas, – cituoja S. Bogačiovą „RIA Novosti“. – Kartais netgi pastebimi aktyvumo požymiai – galingi žybsniai ar atsiradusios dėmės, kaip dabar. Visi mano, kad tai tendencijos pokyčiai, 11 metų ciklo pradžia, tačiau kaskart tai būna tik trumpalaikiai žybsniai, po kurių aktyvumas vėl sumažėja“, – paaiškino mokslininkas.

„Naujo ciklo maksimumo prognozė metų pradžioje jau buvo nukelta į 2013 m. vidurį, tai yra, dabartinis saulės ciklas trunka nebe 11, o 12 metų. Jei per artimiausius mėnesius niekas nepasikeis, teks jį dar nukelti“, – pasakė S. Bogačiovas.

   

Facebook komentarai