Saulės jėgainių plėtrą Lietuvoje suvaržė įstatymais

Vakar Lietuvos Seimas ypatingos skubos tvarka svarstė ir priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kurios riboja iki šiol praktiškai nevaržomą saulės energetikos plėtrą Lietuvoje.

Mažoji jėgainė, kurios statybai nereikalaujama plėtros leidimo, nuo šiol bus mažesnės nei 10 kW galios atsinaujinančios energetikos technologijas naudojantis įrenginys. Mažąsias elektrines galėtų statytis vartotojai savo reikmėms, o perteklinę elektrą parduotų elektros tinklams fiksuotu Kainų komisijos nustatytu tarifu. Iki šiol tokia išmintis buvo taikoma iki 30 kW galios jėgainėms, rašoma vz.lt portale.

Naujai statomos mažiosios jėgainės (iki 10 kW) užsitikrintų tokį elektros supirkimo tarifą, kuris galiotų ne pradedant įgyvendinti projektą, o jau gavus leidimą elektrą gaminti. Pasak kai kurių parlamentarų, tokia nuostata užkerta kelią mažųjų žaliųjų jėgainių projektams, nes skolinimasis iš bankų, nežinant supirkimo kainos, tampa sunkiai įmanomas.

Visos galingesnės nei 10 kW galios jėgainės dėl supirkimo tarifo turės konkuruoti aukcionuose. Laimės tos, kurios pasiūlys mažiausią superkamos elektros kainą.

Kaip numato pakoreguotas įstatymas, fiziniai ir juridiniai asmenys, jau turintys leidimus elektros gamybos pajėgumų plėtrai iki 30 kW galios jėgainėms, ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 1 d. Energetikos ministerijai (EM) turi pateikti prašymus gaminti elektros energiją. To nepadarius leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus netenka galios. Tai gerokai palengvinta sąlyga, nes EM siūlė leidimus naikinti visiems, kurie prašymų gamybai nepateikė iki kovo 1 d.

Išimtis gali būti taikoma ir leidimo galiojimas bus pratęstas (daugiausiai iki 7 mėnesių) tiems leidimų turėtojams, kurie iki liepos 1 d. suskubs ministerijai pateikti įrodymus, kad jau yra atlikę ne mažiau 50% projektui įgyvendinti reikalingų investicijų. Dėl leidimų pratęsimo spręs speciali komisija. 

Turėję leidimus plėtrai, tačiau jėgainės neįsirengę asmenys gali tikėtis kompensacijų, jeigu yra patyrę su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų. Jie iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl išlaidų kompensavimo. Išlaidos turėtų būtų padengtos per vienerius metus nuo komisijos sprendimo priėmimo. Šios išlaidos bus pripažintos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų išlaidomis, tai reiškia, kad jos greičiausiai bus kompensuojamos iš VIAP biudžeto. 

Asmenims, valdantiems jau veikiančias elektrines, veiklos sąlygos nesikeistų.

Opozicijos kritika

Nors įstatymai priimti absoliučios Seimo narių daugumos balsais, kritikos neišvengta. Konservatorius Andrius Kubilius bandė atsimušti į visus kaltinimus, kad jo vadovaujama Vyriausybė priėmė saulės elektrinių bumą sukėlusį įstatymą. „Dar ir dar kartą noriu pakartoti, kad jeigu valstybinė kainų komisija (VKEKK) už saulės elektrinėse pagamintą kWh būtų numačiusi tarifą 60-70 ct, o ne 1,4 Lt, tai investuotas litas atsipirktų per 12, o ne per 5 metus. Dabar ginčijamės, ar įstatymas teisingas ar ne, tačiau tarifas lieka tas pats“, - delfi. lt cituoja buvusio premjero žodžius.

Liberalų sąjūdžio frakcija aiškinsis, kokių priemonių ėmėsi Energetikos ministerija ir ar ji siekė kontroliuoti, kad leidimai statyti iki 30 kilovatų galios saulės jėgaines nebūtų išduodami dirbtinai suskaldytiems ūkio subjektams.

Energetikos ministerija taip pat raginama įvertinti, ar elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo kainodara yra tinkama, kad būtų užtikrintas mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros kainai galutiniams vartotojams kriterijus. Ministerijos prašoma pasiūlyti, kaip galima tobulinti alternatyvios energijos supirkimo kainodarą.

"Ant namo stogo saulės kolektorių norintis įsirengti žmogus neturėtų nukentėti dėl tokių įmonių, kurios skelbiasi esančios be jokio šešėlio verslo planų. Racionali ir protinga alternatyvios energijos supirkimo kaina išspręstų dalį problemų dėl skiriamos valstybės paramos. Kita vertus, Energetikos ministerija pati turėtų atidžiau stebėti, ar saulės energetikoje tikrai nėra šešėlių - neskaidrių bandymų pralobti smulkių jėgainių plėtojimo sąskaita", - teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius.

Jei bus pritarta Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlomam Seimo nutarimui, Energetikos ministerija savo atsakymus parlamentui privalės pateikti iki kovo 10 dienos.

2011-2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis prašymų yra susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kilovatų vystymu. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. leidimų plėtrai. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintos saulės elektros energijos supirkimui reikėtų papildomai 90 mln. litų kiekvienais metais, brangtų elektra - dabartiniais Energetikos ministerijos skaičiavimais, elektros kaina padidėtų minimum 5 centais.

Saulės energetikų atstovas Seimą palygino su „durnių laivu“

Reaguodamas į energetikos ministro pasisakymus Lietuvos saulės energetikų asociacijos prezidentas ir UAB „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas portalo delfi.lt žurnalistams teigė, kad kalbos apie elektros kainos kilimą dėl saulės elektrinių tėra „blefas“.

„Saulės energija yra aguonos grūdas elektros kainoje. Tai, ką kalba apie kainų kilimą, yra blefas. Geriausiu atveju kaina pakiltų iki 1 ct, jei ir visos elektrinės pasistatys“, - kalbėjo saulės energetikų atstovas.

Pasak jo, tiek saulės elektrinių, kiek yra išduota leidimų galiai, nebus įrengta, nes daugiau nei trečdalis leidimų yra išduoti „spekuliantams“. „Žinoma, jei metus nieko nedarai su tuo leidimu, tik skelbi, kad parduodi leidimą, tai galima atimti, bet ne tiems, kurie planuoja“, - šnekėjo E. Žilinskas.

Taip pat įmonės direktorių itin piktino planai priversti saulės energetikus iki kovo mėnesio gauti dokumentus, reikiamus elektros gamybai: „Reikia pasistatyti elektrinę, gauti energetikos inspektoriaus pažymą – žiema, o čia lauko darbai, pas inspektorius dokumentai atsiranda po mėnesio. Tai pačiu barbariškiausiu būdu, atgaline data viskas uždraudžiama“.

Nors J. Neverovičius teigia, kad nauji sprendimai nebus taikomi „atgaline“ data, tačiau E. Žilinskas prieštaravo.

„Kaip neatgaline data? Dabar žmonės gavo leidimus, nupirkti sklypai, tvoros padarytos, apsauga, laukiame saulės modulių. O dabar, jei iki kovo mėnesio nepastatai ir nepriduoti energetikos inspektoriui, tai leidimas naikinamas. Leidimas dvejus metus šiaip galioja“, - nepatenkintas kalbėjo pašnekovas.

Vakar Edmundas Žilinskas komentuoti Seime priimtų įstatymų pataisų nenorėjo. Pasak jo, savo poziciją apie parlamente vykstančius įstatymų pakeitimus skubos tvarka nuomonę jis jau yra išsakęs ir Seimą palygino su „durnių laivu“.

Nuo sausio vienos laiko zonos elektros skaitiklius turintiems vartotojams elektra pabrango iki 50 ct už kilovatvalandę, kai rudenį skaičiuota, jog jos kaina didės iki 52 ct už kilovatvalandę. Pernai standartinė elektros kaina buvo 46 ct už kilovatvalandę.

   

Facebook komentarai