Saulės sistemoje – superžemė? Nykštukinių planetų orbitos gali reikšti neatrastos didžiulės planetos egzistavimą

Gali būti, kad aplink mūsų Saulę skrieja dar viena didžiulė, iki 10 kartų už Žemę didesnė planeta, kuri jau vadinama Super Žeme. Naujo astronominio stebėjimo rezultatai pristatomi žurnale „Nature“.

Astronomai Saulės sistemos paribiuose atrado nykštukinę planetą 2012 VP113 ir net maždaug 900 kitų objektų, kurie turėtų būti beveik toje pačioje orbitoje. Tai leidžia manyti Saulės sistemos paribiuose galimai esant didelę planetą, kuri dėl savo dydžio jau pakrikštyta Super Žeme – panašu, kad kaip tik ji savo gravitacija gano tų 900 panašaus dydžio dangaus kūnų būrį.

2012 VP113 atrasta 2012 m. lapkritį. Tai yra labiausiai nuo Saulės nutolusi nykštukinė planeta iš visų, kurias pavyko atrasti iki šiol. Jos skersmuo – apie 450 km, ji skrieja kometų turtingoje Kuiperio juostoje. Tai – vienas atokiausių Saulės sistemos regionų, priklausantis Oorto debesiu vadinamai Saulės sistemos sričiai.

2012 VP113 savo skersmeniu yra maždaug dvigubai mažesnė už kitą nykštukinę planetą Sedną, kuri buvo atrasta 2003 m.. 2012 VP113 skrieja 80 kartų toliau nei Žemė nuo Saulės (80 astronominių vienetų, AV). Sednos ir 2012 VP113 orbitų identiškumas numano egzistuojant iki šiol neatrastą Saulės sistemos planetą, kuri pavadinta Super Žeme.

Dvi minėtos nykštukinės planetos priklauso tūkstančių vidinę Oorto debesies dalį sudarančių objektų grupei. Paaiškėjo, kad jie skrieja beveik tokiomis pat orbitomis, o tai leidžia manyti galimai egzistuojant planetą, kuri už Žemę būtų didesnė 10 kartų.

„Tai – neįtikėtinas rezultatas, iš pagrindų keičiantis Saulės sistemos sampratą“, – pabrėžė Karnegio instituto (JAV) astronomijos daktarė Linda Elkins-Tanton.

Stebimosios Saulės sistemos kūnai skirstomi į tris stambias grupes: uoliniai pasauliai (Žemė, Marsas, Merkurijus ir pan.), dujiniai milžinai (Jupiteris, Saturnas ir pan.) bei leduotieji Kuiperio juostos objektai, už kurių plyti Oorto debesis.

„Tolimųjų Oorto debesies vidinės dalies objektų paieškos anapus Sednos ir 2012 VP113 nykštukinių planetų orbitų turėtų būti tęsiamos, nes jų rezultatai atskleis daug informacijos apie Saulės sistemos susiformavimą ir vystymąsi“, – įsitikinęs Karnegio instituto tyrėjas Scottas Sheppardas. Jo teigimu, temperatūra 2012 VP113 paviršiuje turėtų siekti apie 15 kelvinų (-258°C), o 2012 VP113 ir Sedna gali būti tik visų taip toli esančių kūnų ledkalnio viršūnė.

Tyrėjai nykštukinę planetą 2012 VP113 atrado Anduose (Čilėje) veikiančiu teleskopu su Tamsiosios Energijos kamera (Dark Energy Camera, DECam). Po to 2012 VP113 apylinkes astronomai išžvalgė teleskopu „Magellan“: nustatė jos orbitą, gavo kitos detalesnės informacijos. DECam vykdyti stebėjimai leido suskaičiuoti apie 900 kitų objektų, skriejančių orbitomis, beveik identiškomis Sednos ir 2012 VP113 orbitoms.

„Kai kurie Oorto debesies objektai gali būti Marso ar net Žemės dydžio, – pridūrė S. Sheppardas. – Tačiau daugelis vidinės Oorto debesies dalies objektų yra nepaprastai toli, tad net didžiausi iš jų yra pernelyg blausūs, kad juos būtų galima aptikti turimomis technologijomis.“

„Įdomios ne tik šios nykštukės. Labai intriguoja ir jų orbitos, – teigia S. Shepardas. – Jos yra labai ištęstos ir ekscentriškos. Apie Saulės sistemą dabar žinome tiek, kad ji tokių keistų orbitų sukurti negalėjo. Tai gali reikšti, kad Saulės sistemoje būta ar esama kažko labai netikėto.“

Tyrimo rezultatai pristatomi žurnale “Nature".

   

Facebook komentarai