Saulės sistemos „Drakula“ (Video)

Tolimojoje ir ledinėje Koiperio juostoje, kur sukasi daugybė didesnių ir mažesnių kosmoso kūnų (įvairiausių kometų ir asteroidų) pastebėtas be galo paslaptingas „svečias“, besisukantis keista orbita, nepanašia į jokią kitą įprastinę Saulės sistemos planetų orbitą. Ir tarsi to dar būtų negana, jis sukasi į priešingą pusę, nei kiti kaimynai.

Paslaptingas objektas pavadintas 2008 KV42, o neoficialiai vadinamas „Draku“ arba tiesiog „Drakula“. Garsiojo vampyro pravardę jis užsitarnavo ne dėl kraujo troškulio, o dėl labai keistos orbitos – istorijose apie vampyrus šie kraugeriai sugeba vaikščioti vertikaliomis sienomis. Iš astronominių pozicijų žiūrint objekto 2008 KV42 judėjimas toks keistas, jog nejučia kyla asociacijos su neįprastomis vampyrų judėjimo galimybėmis.

Paslaptingas objektas sukasi pačiame Saulės sistemos pakraštyje, taip vadinamo Koiperio juostoje - tai disko formos kometoidų žiedas, esantis Saulės sistemos plokštumoje nuo 30 av (astronominis vienetas, lygus Žemės atstumui iki Saulės) iki 55 av, iš karto už Neptūno orbitos.

„Drakulos“ judėjimo plokštuma palenkta 103,50 atžvilgiu ekliptikos (Žemės orbitos plokštumos). Tai reiškia, jog sukdamasis aplink Saulę objektas juda priešinga linkme nei kitos Saulės sistemos planetos.

Pirmą kartą šį objektą Kanados mokslininkai, vadovaujami Brett Gladman, aptiko šių metų gegužės mėnesį. Stebėjimai parodė, jog jo skersmuo siekia 50 km, o jo orbita  ištįsusi nuo 20 iki 70 av. Sprendžiant pagal viską, ši judėjimo trajektorija nesikeičia jau milijonus metų, tačiau mokslininkai įsitikinę, jog „Drakula“ yra ateivis mūsų sistemoje – kažkada atskridęs iš nežinomų tolių ir joje pasilikęs.

Gladmano nuomone, paslaptingojo objekto kilmė gali būti tokia pati kaip ir periodinių kometų (kurios ne tik kartais praskrenda pro šalį, tačiau juda ištęstomis elipsės orbitomis ir periodiškai kartoja savo maršrutą). Tiesa, šios kometos paprastai labiau priartėja prie Saulės, gi „Drakulai“ tai nėra būdinga. Kad ir kaip ten būtų, tiksli „Drakulos“ prigimtis nėra aiški. Kompiuterinis modeliavimas parodė, jog jis negalėjo susiformuoti nei Koiperio žiede, nei toliau esančiame Orto debesyje (tai taip vadinamas hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100000 av nuo Saulės).

Pagal dabartinius mokslininkų komandos skaičiavimus, „Drakulos“ gimtinė galėtų būti kažkur šalia Orto debesies – tarp 2 ir 5 tūkstančių av. Galbūt gravitacinio lauko pokyčiai išstūmė jį iš buvusios pozicijos ir patalpino į dabartinę orbitą. Galbūt ateityje kokio nors stambaus kosminio kūno gravitacijos laukas vėlei pakeis „Drakulos“ orbitą ir ji net priartės prie Saulės.

Tiesa, visos šios istorijos apie Koiperio žiedo kometoidus Žemei galėtų baigtis žymiai liūdniau, jei ne galingasis kaimynas Jupiteris, kurio milžiniškas gravitacinis laukas pritraukia atklydusius kosminius kūnus, taip apsaugodamas Žemės gyvybę nuo gan didelių nemalonumų. Nors kai kurie mokslininkai tvirtina, kad ši garbė Jupiteriui suteikiama be reikalo.

   

Facebook komentarai