Saulės sistemos pakraštyje esantis „Voyager“ zondas registruoja keistą aplinką

Kosminis zondas „Voyager 1“ yra toliausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus rankų darbo objektas, kuris, manoma, visai neseniai ištrūko iš Saulės įtakos sferos. Taigi, prieš 35 metus paleistas zondas oficialiai yra pirmasis žmonijos tarpžvaigždinis aparatas, pasiekęs neaprėpiamą erdvę tarp žvaigždžių, rašo discovery.com.

Savaime suprantama, „Voyager 1“, kaip ir jo dvynys „Voyager 2“, panašiu metu paleistas kita kryptimi, tyrinėjo iki šiol neregėtus Saulės sistemos regionus ir kelionės metu padarė ne vieną svarbų atradimą. Visai neseniai leidinyje „Journal of Geophysical Research“ 'iš „Voyager 1“ gaunamus duomenis analizavę mokslininkai atskleidė paslaptingas sąlygas, esančias Saulės sistemos magnetinės ribos sandūroje su tarpžvaigždine terpe. Taigi, nors „Voyager 1“ yra senas, jo atradimų amžius, atrodo, dar nesibaigė.

Saulei judant galaktikoje ji kartu su savimi tempiasi ir magnetinį lauką, taip sukurdama magnetinį „burbulą“ - heliosferą – kurioje telpa visi žmonės, kosminiai aparatai ir planetos. Dar visai neseniai „Voyager“ zondai taip pat buvo heliosferos „gyventojai“. Abu zondai fiksavo iš Saulės sklindančias didelės energijos daleles ir „jautė“ Saulės magnetinį lauką. Šiuo metu „Voyager 1“ yra maždaug 122 AV atstumu nuo Saulės (t.y., triskart toliau, nei vidutinis Plutono nuotolis iki mūsų žvaigždės), o signalas nuo zondo iki Žemės šviesos greičiu keliauja 17 valandų.

Taigi, norint nustatyti kada „Voyager“ zondai ištrūks iš heliosferos, mokslininkai įdėmiai stebėjo du esminius duomenų rinkinius – dalelių energijos ir magnetinio lauko stiprumo (bei orientacijos) rodiklius.

2004 metais mokslininkai susivokė, kad „Voyager 1“ keliauja per smūginės bangos (angl. termination shock) regioną – erdvės dalį, kurioje Saulės vėjas pradeda sąveikauti su tarpžvaigždine erdve. Vėliau, 2010 metais, zondas pateko į stagnacijos regioną tuoj už smūginės bangos – tarpinę sritį (angl. heliosheath), kur Saulės vėjas nuslopsta, o magnetinis laukas suspaudžiamas ir pradeda svyruoti.

Teorija byloja, kad magnetiniam laukui pradėjus svyruoti, didelės energijos kosminių spindulių kiekis tarpinėje srityje turėtų sumažėti – krūvį turintys kosminiai spinduliai, patenkantys į Saulės sistemą, turėtų būti išsklaidomi magnetinių svyravimų, todėl „Voyager 1“ jų turėtų aptikti mažiau. Bet vertinant duomenis nuo 2010 metų mokslininkams teko pripažinti, kad realybė ir teorijos nesutampa – magnetiniam laukui elgiantis chaotiškai, aptinkamų didelės energijos dalelių kiekis tik padidėjo.

Kokia yra šios neplanuotos anomalijos priežastis? Kaip skelbiama Amerikos geofizikų asociacijos (AGU) pranešime, mokslininkai įtaria, jog magnetiniai svyravimai kažkokiu būdu suteikia energijos tarpinėje zonoje esančioms dalelėms, todėl aptinkamų didelės energijos dalelių kiekis didėja.

O 2012 metų dalelių registravimo duomenys rodo, kad „Voyager 1“ aplinka neatpažįstamai pasikeitė: didelės energijos dalelių (iš tarpžvaigždinės erdvės) aptinkamas kiekis padidėjo, o mažesnės energijos dalelių (iš Saulės vėjo) kiekis smarkiai sumažėjo. Todėl visiems mokslininkams kyla toks pats klausimas: ar jau galima oficialiai teigti, kad „Voyager 1“ pasiekė tarpžvaigždinę erdvę? Tikriausiai atsakymo ilgai laukti nereikės.

   

Facebook komentarai